Gestas atpažįstamas, kuomet žmogus dešinės (kairiarankiams – kairės) rankos rodomuoju pirštu krapštinėja kaklą šiektiek žemiau arba gerokai žemiau ausies spenelio. Atlikti gesto tyrimai, parodė įdomių dėsningumų: kasymo judesį žmogus beveik visuomet atlieka penkis kartus. Labai retai daugiau ar mažiau kartų. Gestas signalizuoja abejonę ar neapibrėžtumą. Gestą galime priskirti žmogui kuris teigia: „Nesu tikras, ar sutinku“. [...]

Ausies trynimo gestas išreiškia pasąmoningą impulsą ranka „užblokuoti“ girdimus žodžius, pridedant plaštaką prie ausies ar kur nors netoli jos. Žmogaus  bandymas „negirdėti nieko blogo“. Tai suaugusiųjų subtiliai transformuotas „rankos ant abiejų ausų“ gestas, kurį naudoja maži vaikai, norėdami atsiriboti nuo tėvų išsakomų priekaištų. Yra skirtingų šio gesto variacijų: ausies spenelio tempimas arba ausies kremzlės užlenkimas, [...]

Akies trynimo gestas – smegenų bandymas išvengti būtinybės žiūrėti į veidą žmogui, kuriam sakoma netiesa, ar ignoruoti melą, apgavystę kurią mato trinama akis. Vyrai žiūri kažkur į šalį ir kiek žemyn, akis trina energingai. Moterys kiek švelniau ir subtiliau trina paakyje. Pašnekovo žvilgsnio jos vengia žiūrėdamos ne žemyn, bet aukštyn. Filmuose galime pastebėti visą grupę [...]

Žmonių erdvės pojūtis labai skirtingas. Jis priklauso ir nuo socialinės padėties, ir nuo gy­venamosios vietos. Pavyzdžiui, atstumas, kai žmonės bendraudami jaučiasi gerai, labai ski­riasi mieste ir kaime. Didmiesčių gyventojas yra įpratęs prie spūsčių visuomeniname transpor­te, lifte. Jis pašnekovą išklauso net prigludusį, palinkusį arba kalbėdamas pats atsistoja daug ar­čiau jo nei, tarkim, kaimo gyventojas. Mus su­pančią [...]

Kortelė parodo, kur sėstis. Svečiai ne visuomet yra geri pažįstami, ir kortelė padeda jiems susipažinti. Mat, norėdami užmegzti pokalbį į kaimyną jie iš karto gali kreiptis vardu. Ant kortelių rašant vardus reikėtų atkreipti dėmesį ir: vardą ir pavardę rašyti aiškiai ir be klaidų. Kartais pakanka tik vardo, o kartais rašomas vardas su pavarde arba tik [...]

Turbūt nėra nė vieno, kuris nebūtų girdėjęs apie senais laikais buvusias pilnas skalbinių spintas, kuriose būdavo didelės staltiesių, staltiesėlių atsargos; iš jų visada kruopščiai būdavo parenkamos pačios tinkamiausios. Tačiau dar visiškai neseniai stalus dengdavo ir nevalgymo metu vilnoniais, vąšeliu nertais arba išsiuvinėtais užtiesalais. Šiandien akį džiugina staltiesės, staltiesėlės ir įvairūs jų komplektai. Stalų paviršius pasidarė [...]