Kasdien bendraujame su daugeliu žmonių ir matome, kokie jie skirtingi. Vieni draugiški, malonūs — nors prie žaizdos dėk. Su jais pasikalbi, rodos — visas pasaulis nušvinta. Visuomet tave supras, nepašykštės gero žodžio. O kiti, žiūrėk, pasipūtę, tarytum siena nuo žmonių atsitvėrę. Iš jų gero žodžio nesitikėk…

Būti savo emocijų viešpačiu, visuomet tvardytis, mandagiai, švelniai su visais bendrauti — ne taip jau lengva. Nuovargis, patirti nemalonumai šeimoje, mokykloje ar darbe, įvairūs nepasisekimai atsiliepia nuotaikai. Pavargusį ar susinervinusį žmogų ima nekantrumas, pyktis. Įsiaudrinę jausmai nejučiomis veržiasi  į išorę. Kultūringas žmogus moka tramdyti savo jausmus, supykęs nesisvaido nei perkūnais, nei velniais, visur ir visada laikosi santūriai. Stengiasi niekam neužkliūti, kitų neužgaulioti. Ir supykęs jis sugeba būti taktingas, mandagus.

Kaip jau pastebėjome, svarbi bendravimo priemonė ir išraiška yra kalba. Apie žmogaus elgesį, gebėjimą gražiai bendrauti pirmiausia sprendžiama iš kalbos. Pokalbiuose išryškėja asmens savitumas ir kultūros požymiai. Mandagus žmogus, atsižvelgdamas į aplinkybes, lengvai geba parinkti reikiamus žodžius, tuoj pajunta, kokia intonacija geriausiai tinka juos tarti, visa laikysena parodo savo vidinės ir išorinės kultūros darną. Taigi, norėdami taisyklingai, deramai ir mandagiai kalbėti, turime žinoti šias etiketo nustatytas taisykles. Tokiu būdu mes parodome savo kultūrą ir išsiauklėjimą. Laikantis šių taisyklių, galime laisvai bendrauti su vyresnio amžiaus ar aukštesnes pareigas užimančiu žmogumi, nes tuomet žinome, jog mūsų kalba yra sklandi ir kultūringa.