Lauktuvėms namų šeimininkus visuomet pradžiuginsit. Jos neturi būti brangios, prašmatnios, užtenka ir vienos gėlės, gėlių puokštelės arba šiaip mielos smulkmenos. Lauktuvėmis šeimininkams tarytum norim parodyti, kad esam tikrai dėkingi už kvietimą, o svarbiausia, kad į svečius atėjome ne tuščiomis rankomis.

Dažnai dovanojam iš pareigos, kadangi ir iš šeimininkų kadaise kažką gavom. Mus taip mokė, kad už dovaną reikia atsilyginti panašios vertės dovana.

Kartą per savo seminarą išgirdau tokią istoriją: viena mama pasakojo, kad jos aštuonmetę dukrelę klasės draugė pakvietė į gimtadienį. Turėjo ateiti išviso aštuonios mergaitės, kurioms mažoji šeimininkė išsakė savo pageidavimus.

Mintis iš tiesų nebloga: dovanoti tai, kas žmogui tikrai patinka. Dukra pasakė mamai, kokią dovaną ši turinti nupirkti. Pasirodo, dovana kainavo daugiau, nei mama galėjo išleisti vaiko gimtadieniui, ir ji pasiūlė vaikui sugalvoti ką nors kita. Mergaitė ėmė ožiuotis: visi padovanosią tai, ko draugė prašė, tik ji vienintelė – ne. Tada verčiau neisianti į gimtadienį!

Mama nusprendė paskambinti kitų mergaičių mamoms ir pasitarti. Kaip ir reikėjo tikėtis, kitos moterys, tarp jų ir sukaktuvininkės mama, su palengvėjimu atsiduso; visos dovanos bus perkamos iki tam tikros sumos.

Ši istorija rodo, kad iš dovanų nereikia daryti kulto. Dovana neturėtų būti per brangi. Įsidėmėkite tai, kad neturėtumėt įpareigoti šeimininkų artimiausia proga ir jums pirkti panašios vertės dovanos.