Valgant ypatingus patiekalus naudojami specialūs įrankiai. Jeigu jums kartais tektų spėlioti, kas jūsų lėkštėje, kas valgoma, o kas ne, jau nekalbant apie tai, kaip naudotis įmantriais įrankiais, nedvejodami kreipkitės į šeimininką ar restorano padavėją. Būtų apmaudu, jei neparagautumėt skanaus patiekalo tik dėl to, kad nežinotumėte, kaip pagal visas taisykles susmulkint ir valgyti. Kaip valgyti krevetes? [...]

Kai kuriuos patiekalus ne tik galima, bet ir reikia valgyti pirštais. Nenustebkite ant stalo pamatę specialų dubenėlį pirštams nusiplauti. Tai nedidelis stiklinis arba metalinis dubenėlis su vandeniu, pripiltas daugiau kaip iki pusės. Jis stovi vidutinio dydžio lėkštėje ant servetėlės, kuria taip pat galima naudotis. Į indą pilamas šaltas arba šiltas vanduo – žiūrint ką valgote; [...]

Griežtų taisyklių, kaip valgyti įvairius patiekalus, seniai nepaisoma. Puikus pavyzdys – minkštai virtas kiaušinis pusryčiams. Anksčiau etiketo žinovai niekaip negalėjo sutarti, ar kiaušinį lupti, ar nupjauti jo viršūnėlę. Galite laikyti kiaušinį kaip jums patogiau. Svarbiausia jo nevalgyti sidabriniu šaukšteliu, kuris netik pajuoduoja, bet ir sugadina skonį. Taigi leistina gerokai daugiau nei ankščiau, nors anaiptol ne [...]

Visko reikia mokytis, netgi ir to, kaip sėdėti prie stalo. Neišsigąskite, nes nėra taip baisu, kaip gali atrodyti. Pateiksime keletą patarimų, kaip sėdėti ir kur dėti rankas. Sėdėkite tiesiai ir ramiai, nevažinėkite su kėde. Rankas laikykite ne po stalu, o ant jo; nedera stalo ramstyti alkūnėmis ir ant jo užsidrėbti. Jei kaire ranka nevalgote, laikykite [...]

Ar galima prie stalo rūkyti? Griežtai sakome: „Ne!“ Rūkyti nevalia, kol nebus paduota kava. Nedideliame draugų būry galima ir dūmeli užtraukti, tik prieš tai vertėtų susimąstyti, ar užsirūkius neatbuks skonio receptoriai. Nes su pažįstamais sėdėdamas prie bendro stalo, rūkalius turi paklausti, ar galima rūkyti. Žinodamas, kad tabako kvapas nepageidautinas, jis susipras rūkyti kitur. Po vaišių [...]

Oficialiems pietums labiausiai tinka pateikti medžiagines servetėles, neformaliems susitikimams yra tinkamos popierinės.Medžiaginės servetėlės būna skirtingų dydžių, iš kurių kiekviena yra pritaikyta konkrečiam panaudojimui. Gėrimų servetėlė, dažniausiai pateikiama prie gėrimų ir, kaip ir dauguma medžiaginių, yra kvadrato formos, kurios dydis daugmaž 12×12cm. Pusryčiams skirtos servetėlės yra ~5cm didesnės, o skirtos vakarienei – dar didesnės ir už [...]

Pasisveikinimui svarbu: Intonacija Tai labai svarbus sveikinimosi elementas! Grubus burbtelėjimas arba sausas labas nemaloniu tonu gali užgauti žmogų su kuriuo sveikinantės. Pasveikinti žmogų reikia šiltai ir draugiškai. Šypsena. Prie pasisveikinimo „pridėta“ šypsena pagerina nuotaiką. Gestai. Pasisveikinimą  palydi nusilenkimas, galvos linktelėjimas, rankos paspaudimas, apsikabinimas, rankos ar skruosto pabučiavimas. Vyras sveikindamasis turi nukelti kepurę. Žieminę kepurę, beretę, [...]

Atsisveikinimas. Geriausia, lietuviškiausia atsisveikinti senu lietuvišku žodžiu sudiev! arba trumpesne jo forma sudie! Šis senas lietuviškas atsisveikinimo žodis tvirtai įsišaknijęs visoje Lietuvoje. Jis atsirado iš susiliejusių žodžių su Dievu (su Diev), tarsi palaimina žmogų, su kuriuo išsiskiriama, linkėdami jam Aukščiausiojo globos.  O kaip žiūrėsime į atsisveikinimą viso gero? Ką gi – turime jam pripažinti bendrinės [...]

Kasdien bendraujame su daugeliu žmonių ir matome, kokie jie skirtingi. Vieni draugiški, malonūs — nors prie žaizdos dėk. Su jais pasikalbi, rodos — visas pasaulis nušvinta. Visuomet tave supras, nepašykštės gero žodžio. O kiti, žiūrėk, pasipūtę, tarytum siena nuo žmonių atsitvėrę. Iš jų gero žodžio nesitikėk… Būti savo emocijų viešpačiu, visuomet tvardytis, mandagiai, švelniai su [...]

Nesėkmės, vargai, nelaimės neaplenkia nė vieno žmogaus. Užjausti bėdos ištiktą žmogų, tarti jam guodžiantį žodį — mūsų humaniškumo pareiga. Tai ne tiek etiketo, kiek etikos reikalas. Šios pareigos supratimas ir praktinis jos vykdymas priklauso nuo žmogaus išsiauklėjimo, vidinės asmens kultūros. Nelengva prakalbinti kenčiantį, ašarojantį žmogų. Staiga patyrusiam bėdą artimam žmogui esame pratę pareikšti guodžiančius jausmus, [...]

Pakankamai mandagiai gali nuskambėti šauksmininku ištarti kreipiniai pagal žmogaus visuomeninę padėtį, profesiją: vadove, pirmininke, direktoriau, profesoriau. Tačiau daugelyje kalbų tokiais atvejais įprasta pridėti mandagumo, pagarbos priedėlį. Dabar verčiamės įteisintų slaviškų skolinių šauksmininkais pone, ponia, kartais, kai kreipiamasi į jauną merginą, ir panele. Taigi, rodant pagarbą ar bendraujant oficialiau, sakytina: pone ministre, ponia Šveistiene, panele Jurgita. [...]

Pagyrimas ir nuoširdi padėka kelia žmogų, skatina kruopščiau dirbti. Širdis taip atsiliepia, kaip ji kalbinama. Dėkingumas suartina žmones, sušildo jų santykius. Dėkojama už atliktą darbą, suteiktą informaciją, už kvietimą ir pan. Padėkai reikšti yra du žodžiai: ačiū ir dėkui. Abu žodžiai yra gražūs ir geri, vartojami liaudies šnekamojoje ir bendrinėje kalboje. Jie yra sinonimai. Padėkos [...]

Pats geriausias mandagumo žodis yra prašom: Prašom įeiti! Prašom paduoti! Prašom sėstis! Šis mandagumo žodis yra kilęs iš veiksmažodžio prašyti. Ir kviesdami, ir prašydami, pageidaudami turime mokėti vartoti mandagumo žodį prašom (prašyčiau, prašau). Anot G. Čepaitienės „taisyklė tokia: mandagumo žodis vartotinas prieš atliktą veiksmą įvardijantį veiksmažodį. Todėl pageidaudami ką nors gauti, apžiūrėti, sakome: Prašom paduoti. [...]

Lapkričio 21 d. – Pasaulinė sveikinimosi diena. Šventė minima nuo 1973 metų. Ją švęsti paskatino du broliai amerikiečiai Maiklas ir Brajenas Makkomak, kovojantys prieš šaltąjį šalių karą. 1973 m. rudenį broliai netyčia susitiko Nebraskoje ir taip apsidžiaugė susitikimu, kad nutarė savo džiaugsmu pasidalinti su kitais. Jie išsiuntė laiškus draugams ir pažįstamiems į visus pasaulio kampelius. [...]