Štai keletas pagrindinių nuostatų, tinkančių ir kasdieniam, ir šventiniam stalui:

• Indų, įrankiu, taurių ir stalo užtiesalų dermė (plonas, tarsi perregimas porce­lianas gražiau atrodo ant švelnaus, bal­to, spalvoto ar blizgančio audinio, o ke­ramika – ant šiurkštesnės faktūros staltiesės ar servetėlės, pvz., nebalinto lino).
• Interjero ir indų bei užtiesalų spalvinė harmonija, jauki aplinka (tamsioje, ma­žoje patalpoje gražiau atrodo šviesūs indai, staltiesės ir staltiesėlės, o didelė­je, saulėtoje patalpoje labiau tinka tam­sesni, ryškiau dekoruoti indai, spalvin­gesni tekstilės gaminiai).
• Stalo dengimas: užtiesus staltiesę arba paklojus servetėles, pirmiausia išdėlio­jamos lėkštės, paskui įrankiai, vėliau krištolo ar stiklo indai, vazos, žvakides, servetėlės, augalų kompozicijos, inde­liai prieskoniams.
• Servetėlė tiesiama l cm atstumu nuo stalo krašto, jos kraštas turi būti lygia­gretus stalo kraštui. Niekuomet netiesiame servetėlės ant stalo kampu, o popierinės ar medžia­ginės servetėlės – ant staltiesės. Popie­rinė servetėlė ant stalo apskritai neklo­jama.
• 1 cm atstumu nuo servetėlės krašto (jei stalas užtiestas jomis) pastatoma pa­dėkime lėkštė, ant kurios per vaišes de­damos kitos lėkštės su patiekalais – už­kandžiais ir karštaisiais patiekalais, išskyrus desertą. Prieš įnešant desertą padėklinė lėkštė nuimama.
• Tradiciškai duonos lėkštutė dedama kairėje pusėje taip, kad jos centras lygiuotųsi su pagrindinės lėkštės viršumi. Galimi ir kiti variantai: duonos lėkš­tutės centras atitinka pagrindinės lėkš­tės centrą arba sulyginamos jų apačios.
• Daugiau kaip trijų lėkščių nededame viena ant kitos. Jos išdėstomos mažėji­mo tvarka.
• Įrankiai dengiant stalą išrikiuojami atsižvelgiant į tai, kokia tvarka bus patiekiami valgiai (arčiausiai lėkštės de­dami įrankiai, skirti paskutiniam patie­kalui).
• Dėliojant įrankius kotelių galai sulygi­nami su pagrindinės lėkštės apatiniu kraštu. Vidurinė įrankių pora gali būti pastumiama šiek tiek atokiau nuo sta­lo briaunos negu kitos dvi įrankių po­ros. Jei turime tik užkandžių arba tik pagrindinio patiekalo įrankius, viena jų pora taip pat truputį atitraukiama nuo stalo pakraščio.
• Įrankiai jūros gyvūnų patiekalams dedami dešinėje pusėje, už pagrindiniu Įrankių, vertikaliai arba įstrižai.
• Įrankiai desertui už pagrindinių lėkš­čių turi būti tik tada, kai prieš desertą, bus valgomas pagrindinis patiekalas, sriuba ar užkandžiai.
• Ruošiant kavos ar arbatos stalą įrankiai desertui padedami kaip pagrindiniai įrankiai – abipus deserto lėkštės.
• Saldi sriuba paprastai seka po karštųjų patiekalų kaip desertas, todėl ir jai skir­tas šaukštas padedamas dešinėje pusė­je arčiausiai pagrindinės lėkštės.
• Peilis sviestui paliekamas ant lėkštelės duonai – vertikaliai dešiniajame jos pa­krašty.
• Šaukštelis salotoms – ant salotų inde­lio polėkštės horizontaliai.
• Puodelis kavai arba arbatai pastatomas dešinėje deserto lėkštės pusėje taip, kad puodelio centras lygiuotųsi su deserto lėkštės viršutiniu kraštu. Per pietus ar vakarienę puodelių iš anksto nestato­me (nebent valgantysis to pageidau­ja). Kava arba arbata paduodama po valgio.
• Stiklinė arba taurė statoma dešinėje pu­sėje už peilio, esančio arčiausiai lėkštės, arba už deserto šakutės, jei bus valgo­mas tik desertas.
• Jei taurių daugiau, jos gali būti išdėsto­mos taip:

- mažėjimo linkme horizontaliai, kai didžioji taurė statoma už peilio, esan­čio arčiausiai lėkštės;

- mažėjimo linkme įstrižai, kai didžio­ji taurė – už peilio, esančio arčiausiai lėkštės;

didėjimo linkme, kai didžioji taurė at­siduria už peilio, esančio toliausiai nuo lėkštės (patogu, kai ant stalo ma­žai vietos).

- trikampiu, kai didžioji taurė neužsto­ja mažesniųjų.

• Rozetė, skirta citrinai, sviestui ar me­dui, dedama už pagrindinių lėkščių ir deserto įrankių. Jei reikia, ant stalo gali būti ir dvi rozetės, pvz., patiekiant me­dų ir citrinos griežinėlius kiekvienam asmeniui atskirai.
• Kortelė su svečio vardu ir pavarde už­pildoma rašytiniu šriftu ranka arba kompiuteriu. Serviruojant stalą ji dedama tarp pagrindinių lėkščių ir įrankių desertui, ant lėkštės antrajam patieka­lui ar užkandžiams arba ant lėkštutės duonai.

Stalo serviravimas – keletas pastabų:

• Indai su patiekalais ant stalo dedami ir kava pilstoma svečiui iš dešinės pusės.
• Indai nurenkami tik visiems baigus val­gyti
• Serviruojant nereikėtų perkrauti stalo patiekalais.

Vargu ar nudžiugs svečiai, jei puošyba užgoš stalo gėrybes. Jos detalės iš natūralių medžiagų (šiaudų, žolės ir kt.) neturėtų liestis su valgomaisiais reikmenimis, savo „kūrinius“ ant stalo stenkitės padėti gana tvirtai, kad jie neiširtų ar neįkristų kam nors į lėkštę. Jei stalą papuošėt tuo, ką galima valgyti – vaisiais, kalėdiniais meduoliais, riešutais ir t.t., – neabejokit, svečiai jų paragaus. Todėl geriau venkite pernykščių kalėdaičių, kad kas nors neišsilaužtų dantų.

Atvykus į restoraną, pobūvį, priėmimą ar tiesiog į svečius visų pirma į akis krinta bendras patalpos vaizdas – interjeras: dizainas, baldai ir jų išdėstymas, stalo serviravimas. Norėdami sukurti jaukią, patrauklią ir tinkamą atmosferą turime laikytis protokolinių stalo serviravimo taisyklių.

Šiuolaikinei serviruotei būdingas pabrėžtinai dalykiškas, paprastas stilius. Indai, įrankiai, servetėlės, aksesuarai bei visas stalo apipavidalinimas – griežtokas, saikingas, vengiama per didelio puošnumo ir ekstravagancijos. Daiktai išdėstomi pagal tam tikras taisykles, kiekvienas jų turi tiksliai nustatytą vietą. Ar stalas būtų stačiakampis, ar apvalus, kėdės statomos tokiu atstumu, kad galėtų nesunkiai prieiti padavėjai, bet ir ne per toli, kad svečiai galėtų susikalbėti. Tarp dviejų sėdimų vietų centrų turėtų būti maždaug 60-70 centimetrų atstumas, tačiau jokiu būdų nestatykite kėdžių ties stalo koja. Net jeigu Jūs esate neprietaringas žmogus ir stalo kojos ar kampo nelaikote blogu ženklu, sodinti damą šioje vietoje nedera – ji gali segėti siaurą sijoną, todėl sėdėti prie stalo kojos jai gali būti itin nepatogu.

Labai svarbu valgančiojo nuotaika ir dvasinė būsena, nes įsisavinant maisto medžiagas, aktyviai dalyvauja žmogaus nervų sistema. Todėl maistingas, skaniai pagamintas maistas, unikalūs patiekalai turi būti lankytojams pateikti patogiuose induose, gražiai papuošti ant estetiškai padengtų stalų. Aplinka ir maistas turi teikti kuo didesnį emocinį pasitenkinimą, indai ir stalo įrankiai – tinkami, visuomet patogūs ir nesunkiai naudojami.

Svarbiausia serviravimo taisyklė – griežtai laikytis vieno stiliaus, naudoti vieno komplekto indus, derinti prie jų staltieses, servetėles, pelenines ir kitus aksesuarus. Nuostata, kad šventiniam stalui tinka tik balta staltiesė, balti indai ir sidabras, jau seniai paseno. Šiuolaikiškas ir modernus stalas puikiai atrodo aptiestas ne tik pastelinių tonų, bet ir juoda ar nėriniuota prosenelės staltiese – viskas priklauso nuo stiliaus. Jeigu vis tik iš praeities atkeliavusių tradicijų dvelksmas stiprus, o svečių skonis – konservatyvus, nebūtina nieko šokiruoti šviesiai raudona staltiese – ji puikiai tiks romantiškam vakarui dviese ar vaikų gimtadieniui.

Tačiau iškilmingais ir išskirtiniais atvejais naudojamos tik baltos lininės ar medvilninės staltiesės, kurios tiesiamos ant stalų taip, kad jų galai būtų vienodai 40-50 cm nuleisti ir dengtų stalo kojas. Gerai išlygintas staltiesės vidurys turi būti iškilęs ant stalo, o ant apvalių stalų staltiesės aptiesiamos taip, kad kampai nusvirtų ant stalo kojų ir jas uždengtų. Kad staltiesės taip greitai nesusiteptų, ant jų gali būti aptiesiamos staltiesėlės arba padedamos po lėkštėmis nertos servetėlės.

Servetėlės rankoms ir lūpoms nusišluostyti turi būti tokios pat medžiagos kaip ir staltiesė, nors gali būti popierinės ar iš audinį imituojančio pluošto . Paprastai servetėlė dedama serviruojamos vietos centre ant pagrindinės lėkštės, kairėje pusėje ant duonos lėkštės arba – jei patiekalas bus pateiktas porcijomis – prie šakučių.

Prieš patiekiant patiekalus, rekomenduojama ant stalo išdėstyti būtinus aksesuarus – gėlių vazelę, druskinę, pipirinę, peleninę, kurios padedamos stalo viduryje arba laisvoje stalo pusėje. Žiūrint nuo durų, pirmiausia turi stovėti druskinė, o už gėlių – peleninė.

Dėstant ant stalo lėkštes, orientuojamasi į kėdę ir laikomasi simetrijos. Kėdės sėdynės kraštas turi būti po staltiesės kraštu, o polėkštės ir stalo įrankiai turi gulėti tiesiai prieš įrankius, esančius kitoje stalo pusėje. Serviruotės centrą žymi servetėlė arba jų dėtuvė su servetėlių komplektu. Polėkštės arba padėklinės lėkštės yra kiek didesnės už didlėkštes, todėl jos yra tik dekoratyvinis stalo akcentas. Tokias lėkštes racionalu naudoti tik iškilmingiems šventiniams pietums ar atitinkamos klasės restoranuose.

Jeigu naudojamas paprastas valgomųjų įrankių komplektas ir įrankių nėra daug, tuomet jie išdėstomi tokiu nuoseklumu: pradedame nuo didžiojo peilio ir didžiosios šakutės, kuri turi gulėti priešais pagrindinį peilį kitoje stalo pusėje. Po to dedame kitus įrankius: peilius žuviai, šaukštus sriubai ir peilius užkandžiams iš dešinės, o šakutes užkandžiams – iš kairės. Už polėkštės  dedami įrankiai desertui ir saldiesiems patiekalams, taip pat arbatos šaukštelis. Visi įrankiai yra dėliojami ant stalo dešine ranka iš dešinės lėkštės pusės ir kaire ranka iš kairės lėkštės pusės. Peilius reikia imti už koto, o šakutes – už kotelio pradžios.

Patiekiant sriubą, dešinėje dedamas desertinis šaukštas, jeigu sriuba patiekiama sultinio puodelyje, arba didysis šaukštas, jeigu sriuba patiekiama lėkštėje. Jei numatyta patiekti salotas ar skrudintą duoną, rekomenduojama duonos lėkštelę padėti kiek aukščiau, kad būtų vietos salotinei ar lėkštutei. Jei numatyta patiekti sviestą, ant duonos lėkštelės padedamas peilis sviestui ašmenimis į kairę.

Bokalai, taurės, taurelės serviruojant imamos už kojelių: paėmus kairiąja ranka ar sudėjus ant padėklo, dešiniąja dedamos ant stalo. Pagrindinės lėkštės dedamos arba į polėkštę, arba ant patiestos servetėlės, arba tiesiog ant staltiesės. Paprastai padavėjo kairė ranka neša, o dešinė dirba – taip nurodo bendros aptarnavimo taisyklės.

]]> http://www.etiketogidas.lt/stalo-etiketas/bendrieji-serviravimo-bruozai/feed/ 0 http://www.etiketogidas.lt/stalo-etiketas/kaip-serviruoti-stala/ http://www.etiketogidas.lt/stalo-etiketas/kaip-serviruoti-stala/#comments Thu, 10 Sep 2009 17:11:53 +0000 www.etiketogidas.lt http://www.etiketogidas.lt/?p=339 Garsus prancūzų gurmanas Anzelmas Brillat – Savarinas (Anthelme Brillat-Savarin) teigė: „Svečio pakvietimas į savo namus reiškia, kad tu esi atsakingas už jo laimę ir malonią viešnagę visą laiką, kol svečias yra tavo namuose”. Kad viskas vyktų sklandžiai, reikia ne tik gardžiais valgiais pamaloninti svečio gomurį, bet pasirūpinti, kad maistas būtų pateikiamas estetiškai ir kuo patraukliau. Net jei pateikiamas maistas nėra ypatingas, galite padaryti  jį  tokiu. Tereikia pasistengti gražiai serviruoti stalą.

Bendras stalo vaizdas priklauso nuo to, kaip bus išdėlioti valgomieji reikmenys (lėkštės, peiliai, šakutės ir pan.) bei patiekalų išskirstymo porcijomis. Stalo reikmenų išdėstymas vienam asmeniui yra vadinamas serviruotės komplektu.

Kiekvienoje kultūroje serviruotės skiriasi. Stalo serviravimo meną gali įtakoti daugelis dalykų:

1. šalis
2. šalies regionas
3. etniniai papročiai
4. vieta, kurioje serviruojamas stalas (restoranas, namai, banketo salė, istorinės vietos)
5. valgiaraštis

Nepaisant to, kad neturite sidabrinių stalo įrankių dvylikai asmenų ar kitus serviravimo reikmenis skolinsitės iš kaimynų ar tėvų, visgi svarbiausia – lėkštes, stalo įrankius, stiklines bei servetėles išdėlioti ne padrikai, o tam tikra tvarka. Tokiu būdu serviruotas stalas atrodys tvarkingai ir oficialiai. Tinkamai serviruotas stalas padės išvengti chaoso sutinkant svečius, kadangi matysis serviruotės komplektai kiekvienam asmeniui. Toks stalo paruošimas garantuos kiekvienam svečiui reikiamą skaičių peilių, šakučių, lėkščių ir stiklinių.

Viduramžiais, kai dar nebuvo naudojama šakutė, stalo serviravimo nereikėjo, kadangi kiekvienas svečias, ateidamas pietų ar vakarienės, atsinešdavo savo peilius (šakutė Italijoje kaip stalo įrankis buvo įvesta XI amžiuje, o į Prancūziją atkeliavo, kaip manoma, Katerinos de Midiči (Catherine de Medici) lagamine). Stalo serviravimo papročiai ir technika pradėta plėtoti Viktorijos epochos metu (XIX a. Didžioji Britanija), kai šeimos ir socialiniai pietūs tapo labai reikšmingais, ypač Anglijoje. Turtingųjų anglų pietų stalas buvo serviruojamas perdėtai sudėtingai. Mums nėra jokio reikalo pulti į kraštutinumus – kelių pagrindinių taisyklių supratimas gali paversti elegantiško, oficialaus stalo serviravimą lengvu ir maloniu.

Visiems žinoma, kad tradiciškai stalas yra dengiamas audeklu. Staltiesės atsirado Romoje ir Viduramžiais simbolizavo turtą ir orumą. Prieš kelis šimtmečius ant stalo buvo dengiamos viena ant kitos net kelios staltiesės. Po kiekvieno valgio buvo nuimama po vieną. Tai praktikuojama kai kuriose šalyse ir mūsų dienomis, pavyzdžiui, Šiaurės Afrikoje. XVIII a. pradžioje Anglija garsėjo labai gerais mediniais stalais, todėl juos norėta parodyti. Todėl į madą atėjo vieno Londono pirklio, kaip manoma, išrastos servetėlės, pavadintos „D’Oyley”, kurios tapo stalo servetėlėmis.

Pietų lėkštė yra plokščia, kurios pradininkė buvo plokščia medinė lentelė, ant kurios dėdavo duoną. Lėkštė serviruotėje stovi viduryje – dešinėje pusėje dedamas peilis ir valgomasis šaukštas, o kairėje – dvi šakutės. Stalo įrankiai taip išdėstomi todėl, kad pietų metu juos būtų lengviau paimti ir naudotis. Peilio ašmenys turi būti pasukti į lėkštės pusę. Šakutės: didžioji pietų šakutė ir mažesnė salotų šakutė kairėje lėkštės pusėje turi gulėti naudojimo tvarka nuo išorės link lėkštės (arčiau lėkštės – pietų šakutė, už jos – salotų šakutė). Prancūzijoje šakutės ir šaukštai dedami apversti – šakučių danteliai ir šaukštų galvutės „žiūri” žemyn.

Stiklo dirbiniai: dvi taurės, didesnė – vandeniui ir mažesnė – vynui, turi būti padėtos virš peilio, taurė vynui turi stovėti dešinėje vandens stiklinės pusėje. Jei bus patiekiama kava, kavos puodelis turi stovėti dešinėje lėkštės pusėje kartu su taurėmis arba kairėje pusėje virš lėkštės, prieš lėkštę su duona. Iki XIX amžiaus stiklinės ir taurės nebuvo įtraukiamos į serviruotę: jos stovėdavo ant stalo krašto ir būdavo paduodamos tarnų jau pripildytos gėrimo.

Laikoma, kad šaukštai, šakutės ir peilis turi būti tarpininkai tarp maisto ir pirštų. Stalo įrankiai negali būti stipriai suspaudžiami kumštyje. Tai būtų nemandagu ir negražu.

Į kairę nuo šakučių gali būti padėta lėkštė su duona ir sviesto lėkštė, ant kurios skersai (arčiau lėkštės viršaus) paguldytas sviestui tepti skirtas peilis. Nors sviestas dažniausiai nėra pateikiamas per oficialius pietus ar banketą, o duona yra laisvai pasirenkama (kelių rūšių).

Desertui naudojami: desertinis šaukštelis dešinėje pusėje ir desertinė šakutė kairėje. Desertui skirti įrankiai padedami horizontaliai virš pietų lėkštės. Desertiniai stalo įrankiai gali būti padedami po to, kai suvalgomas pagrindinis patiekalas.

Vynas gali būti pateikiamas butelyje, o visi kiti gėrimai (vanduo, sultys, ir stiprieji gėrimai) turi būti išpilstomi į ąsočius ir grafinus.

1) Gėlės: puošti stalą gėlėmis yra sena tradicija, prilygstanti klasikai, kurią visi įvertina net ir šiais laikais. Parinkite žemą vazą, kad Jūsų svečiai galėtų matyti vienas kitą. Nereikia puokštės gėlių, užtenka ir vienos pražydusios rožės – stalas atrodys tikrai šventiškai.

2) Žvakės: viena žvakidė stalo centre tikrai papuoš Jūsų stalą. Puikiai atrodytų plaukiojančios žvakutės stikliniame inde. Netinka kvepiančios žvakės, kadangi jos konkuruos su maisto kvapais, o tai gali nepatikti svečiams.

3) Servetėlės: medžiaginės servetėlės suteikia stalui elegancijos ir oficialumo. Tačiau jei neturite medžiaginių servetėlių, galite panaudoti popierines servetėles. Išlankstytas pasitelkiant fantaziją servetėles padėkite ant pietų lėkštės.

4) Gamtos dovanos: žalia spalva pagyvina aplinką. Galite pamerkti ką tik lapelius išskleidusias medžių šakeles. Tereikia šiek tiek fantazijos ir stalas atrodys nuostabiai.

5) Medžiaginės staltiesės: Prieš dengiant staltiesę ant stalo, ją kruopščiai išlyginkite. Kai tik svečiai išeina, įmeskite staltiesę į skalbimo mašiną ir rūpesčių kaip nebūta.
6) Dovanėlė: visų nuostabai padėkite prie kiekvieno svečio lėkštės po mažytę dovanėlę. Tai ne tik gražiai atrodo, bet ir pradžiugina svečius.