Amerika nuo seno laikoma ne­ribotų galimybių šalimi. Legendinė „indų plovėjo, tapusio milijonieriumi” istorija į Jungtines Valstijas pritraukia žmones iš viso pasaulio ieškoti laimės.

Amerikiečiai lengvai užmez­ga pažintis, yra atviri ir paprasti. Lengvo turinio pokalbiams čia skiriamas didelis dėmesys. Kalboje neegzistuoja mandagumo forma „Jūs” (angl. „you”— „tu”, „jūs”). Tai šiek tiek palengvina kasdienį ben­dravimą. Amerikiečių mėgstamas šūkis — „Nėra nieko neįmanomo”. Amerikoje europietį glumina kai kurie dalykai: Vokietijoje klausimas apie pajamas ar atlyginimą bus pa­laikytas įžūliu, o Amerikoje jis yra visiškai įprastas. Rūkaliai Amerikoje dažniausiai palydimi nustebusiais ar net piktais žvilgsniais. Priešingai nei Europos šalyse, rūkyti uždrausta beveik visur. Be to, Amerikoje yra ir kitokių skirtumų.

Laikas — pinigai

Palyginti su tokiomis šalimis kaip Japonija, JAV verslo kontaktus užmegzti yra gana nesudėtinga. Į potencialius partnerius galima kreiptis tiesiogiai. Tvarkant verslo reikalus paprastai einama „tiesiai prie reikalo” (angl. „let’s get down to business”), nes laikas — pinigai (angl. „time is money”). Jei iš manda­gumo bandysite užmegzti lengvo turinio pokalbį, tai bus palaikyta laiko, kurį amerikiečiai itin brangi­na, gaišinimu. Klausimas, kaip ga­lima taupyti, investuoti ar uždelsti laiką, amerikiečius jaudina tiek pat, kiek europiečius jaudina klausimas, kaip galima taupyti, investuoti ir išleisti pinigus. Svarbiausia čia punktualumas. Jei į susitikimą pa­vėluosite, jūsų popieriai prasti, nes Priversti laukti verslo partnerį — di­liausias įžūlumas. Taip pat įžūlu nuolat nutraukinėti pokalbį — tuo metu atsiliepinėti telefonu ar pa­sirašinėti pavaldinių pateikiamus dokumentus. Kita vertus (panašiai kaip ir Japonijoje), itin vertinami nepriekaištingi pristatymai. Ameri­koje kalbama amerikietiškų anglų kalbos variantu, o tikrąja anglų kalba pateiktus dokumentus ameri­kiečiai įvertins kaip nelankstumą ir aroganciją, todėl reikėtų pasirūpin­ti, kad firmos bukletai būtų išversti nepriekaištingai.

Kvaili klausimai

Amerikiečiai iš dalies nedaug žino apie Europą. Gali atsitikti, kad jie paklaus, ar, pavyzdžiui, Vokietija vis dar pasidalijusi. Išgirdus tokius klau­simus vokiečiui nereikėtų asmeniškai įsižeisti, o tiesiog mandagiai atsakyti, pakomentuoti politines ir visuomenines aplinkybes. Amerikiečius gali nustebinti tokie dalykai kaip greičio matavimas km/h, nes jie dažnai nespėja jų greitai perskaičiuoti myliomis per valandą, todėl skaičiai jiems atrodo neįtikimai dideli. JAV viešai gerti alkoholinius gėrimus yra smerkiama, todėl amerikiečiams kelia nuostabą laisvesnė daugelio Euro­pos šalių alkoholio vartojimo kultūra ir pastarosiose rengiamos alkoholio gėrimo šventės (pvz., „Oktoberfest” — alaus šventė Vokietijoje).

Verslo drabužiai

Kaip ir daugelyje šalių, JAV taip pat galioja nuostata — kuo aukš­tesnės pareigos, tuo oficialesnė ap­ranga. Tamsus kostiumas tvarkant dalykinius reikalus — privalomas dra­bužis. Ten nėra priimta įvairiai derinti kostiumus. Moterims patartini ne­ryškūs kelnių kostiumėliai, o bateliai ne aukštesne nei keturių centimetrų pakulne bus tinkamas pasirinkimas. Kai kuriuose restoranuose privalu vilkėti švarką ir ryšėti kaklaraištį. Kaip kitur, taip ir čia daugiau laisvės palikta pramogų verslo, sporto ir meno at­stovų aprangai.

Dovanos ir suvenyrai

Visiškai kitaip nei Japonijoje, Amerikoje dovanos nėra itin verti­namos. Gavę brangių dovanų verslo partneriai gali pradėti jumis nepasi­tikėti. Be abejo, nedidelė dovanėlė su įmonės logotipu tikrai nepakenks. Amerikoje dovanos išpakuojamos iš karto, kai tik gaunamos.

Ar kalbate angliškai?

Amerikiečiai paprastai mano, kad visi kalba angliškai ir kad jų kalba su­prantama visame pasaulyje. Populiariausia užsienio kalba — ispanų, visų pirma dėl Meksikos, taip pat Kubos ir kitų ispaniškai kalbančių salų kaimy­nystės. Bent keletas frazių jų gimtąja kalba amerikiečius nuteiks palankiai.

ALKOHOLIS!

Alkoholinius gėrimus gerti Ame­rikoje yra nemandagu. Specialias licencijas turinčiose kavinėse ir ba­ruose alkoholinių gėrimų nusipirkti galima, tačiau iš esmės jų vartojimas vertinamas priešiškai.

Maistas

Amerikiečiai maistą visų pirma su­smulkina peiliu ir šakute, tuomet viską valgo tik šakute. Europietiškas valgymo būdas taip pat toleruojamas.

BŪTINA

Džentelmenui privalu atsistoti, kai į patalpą įžengia dama arba jei ji pageidauja atsisėsti.

Asmeninė erdvė tarp žmonių turi išlikti 60-80 cm.

Restoranuose reikia palikti 15-20% mokamos sumos arbatpinigių.

Dalykiškai vesti derybas.

Moterų avalynės kulniukai neturi būti aukštesni nei 4 cm.

Moterys turi mūvėti pėdkelnes.

Saikingas makiažas dieną.

Didelis dėmesys neverbaliniam bendravimui.

Nuolat palaikomas akių kontaktas (priešingai nei Japonijoje).

Nemandagu vieną ranką laikyti kel­nių kišenėje, o kita — mostaguoti.

Daktaro titulu kreipiamasi tik į gydytojus.

TABU

Rūkyti ne specialiai tam skirtose vietose.

Viešai vartoti alkoholinius gėrimus.

Greitai kalbėti.

Be perstojo linkčioti galva — kitiems sudarys įspūdis, kad norite įsiteikti.

Vėluoti (išskyrus kokteilių vakarėlius).

Nedepiliuotos moterų kojos ir pažastys.

Neišpuoselėta išvaizda.

Kelnių kišenėse laikomos abi rankos.

Prieš save laikomos sukryžiuotos rankos (simbolizuoja agresiją ir atsiribojimą).

Antropologai teigia, kad žmonių protėviai gyveno medžiuo­se ir buvo griežti vegetarai — jų racioną sudarė šaknys, lapai, uogos, vaisiai ir panašiai. Maždaug prieš milijoną metų jie išlipo iš medžių ant žemės ir tapo medžiotojais. Prieš žmogui tampant žeme vaikščiojančiu padaru, jo mitybiniai įpročiai atitiko beždžionių mitybinius įpročius, įskaitant ir nuolatinį užkandžiavimą per visą dieną. Kiekvienas individas buvo visiškai atsakin­gas už savo paties išgyvenimą ir maisto susiradimą. Tačiau kai mūsų protėviai tapo medžiotojais, norint susimedžioti stambų laimikį, jiems teko kliautis vienas kito pagalba. Taip pamažu susiformavo stambūs medžiotojų „kooperatyvai”. Kiekviena to­kia grupė, vos saulei patekėjus, iškeliaudavo į medžioklę ir grįž­davo jau sutemose, nešina dienos laimikiu. Tuomet laimikis bū­davo pasidalijamas tarp medžiotojų po lygiai ir suvalgomas ben­drame giminės urve.

Prie įėjimo į urvą būdavo kūrenamas ugniakuras, kurio vaid­muo buvo atbaidyti pavojingus žvėris ir sušildyti urvą. Kiekvie­nas urvo gyventojas valgydavo sėdėdamas ir atsirėmęs nugara į urvo sieną, taip užsitikrindamas savo užnugario saugumą. Vie­ninteliai girdimi garsai būdavo graužimas, dantų grikšėjimas bei ugnies traškesys. Šis pirmykštis maisto dalybų vakaro sutemose procesas prie atviros ugnies davė pradžią šiandienykštėms viešojo valgymo tradicijoms, kurios šiuolaikiniame pasaulyje pasireiškia šašlykų piknikais, pietų pobūviais ir pan.

Šiuolaikinis žmogus šių renginių metu į aplinką reaguoja ir   elgiasi visiškai panašiai kaip ir jo protėviai daugiau kaip prieš milijoną metų.

Dabar sugrįžkime į mūsų kviestinius pietus restorane ar namuose. Pozityvų sprendimą iš kviestinio svečio išgauti kur kas lengviau, jei jis yra atsipalaidavęs, nejaučia grėsmės nei įtam­pos, kai iki minimumo sumažėję jo gynybiniai barjerai. Siekda­mi šio tikslo ir turėdami omenyje visa tai, ką išgirdote apie mū­sų protėvius, įsisąmoninkite keletą paprastų taisyklių.

Pirma — ar pobūvis vyksta restorane, ar jūsų namuose, gar­bųjį svečią būtinai pasodinkite taip, kad už jo nugaros būtų už­tvara — siena ar širma. Tyrimai rodo, kad sėdinčio žmogaus kvėpavimo, širdies susitraukimų ir smegenų virpesių dažnis, o taip pat kraujo spaudimas yra gerokai didesni, kai už jo nugaros plyti atvira erdvė, ypač jei ta erdvė pilna triukšmo ir žmonių judėjimo. Įtampa dar labiau padidėja tuo atveju, jei už žmogaus nugaros yra durys arba pirmojo aukšto langas. Antra taisyklė — apšvietimas turi būti neryškus, pageidautina prislopinta foninė muzika. Daugelis geriausių restoranų netoli įėjimo turi atvirą židinį ar jo imitaciją, skirtą imituoti ugniakurui, kuris kūrenda­vosi per puotas pirmykščių žmonių urvuose. Tinkamiausias bū­tų apskritas stalas, o įtakingojo svečio veidą nuo įkyrių pašali­nių ar kitų svečių žvilgsnių derėtų pridengti, kad ir pasodinant tokioje vietoje, kad tarp jo ir daugelio jį matyti galinčių žmo­nių stovėtų vazonas su dideliu žaliu augalu.

Sau palankų sprendimą šiomis sąlygomis išgausite daug leng­viau nei restorane su ryškiu apšvietimu, didelėmis atviromis erd­vėmis ir nuolatiniu lėkščių, peilių bei šakučių skambčiojimu. Ge­riausi restoranai būtent minėtų privatumą užtikrinančių prie­monių pagalba už žemišką maistą iš klientų kišenių sugeba ištraukti nežemiškas pinigų sumas. Vyrai tą pačią techniką jau tūkstančius metų naudoja siekdami sukurti romantišką atmosferą savo širdies damoms.

Faktoriai, nulemiantys kėdės naudotojo galią ir jo statusą, yra šie: kėdės ir jos priedų dydis, kėdės aukštis nuo grindų ir jos padėtis pašnekovo kėdės atžvilgiu.

Kėdės dydis

Kėdės atkaltės aukštis gali pakelti ar sumenkinti jos naudotojo statusą – kuo aukštesnė kėdės atkaltė, tuo didesnė joje sėdinčio žmogaus galia ir aukštesnis jo statusas. Karalių, karalienių aukštų dvasininkų ir kitų aukštos hierarchinės padėties žmonių oficialūs krėslai turi turi 2,5 metro aukščio atkaltes, kurios atspindi jų padėtį pavaldinių atžvilgiu. Firmos generalinis direktorius taipogi sėdi odinėje kėdėje aukšta atkalte, o jo lankytojo kėdės atkaltė yra kieta ir žemutė.

Besisukiojančios kėdės savyje slepia daugiau galios ir galimybių nei nejudančios kėdės, nes jos suteikia jų naudotojui nevaržomą judėjimo ir judesio laisvę įtemptoje situacijoje. Nejudančios kėdės tokių galimybių nesuteikia, todėl judėjimo galimybių stoka kompensuojama kūno gestais, iš kurių pastabus pašnekovas gali „perskaityti” žmogaus nusiteikimą ir emocijas.

Kėdės su porankiais, atsilenkiančios atgal, bei kėdės su ratukais yra pranašesnės už tas, kurios šių atributų bei galimybių neturi.

Kėdės aukštis

Galios ir statuso „prieaugį” suteikia ir kėdė, kurios pasostė įtvirtinta didesniame aukštyje nei pašnekovo. Kai kurie save ypač gerbiantys įmonių vadovai mėgsta sėdėti ant kėdžių aukštomis atkaltėmis, sureguliuotų maksimaliam pasostės aukščiui, tuo tarpu savo lankytojus jie sodina „konkurencinėje” pozicijoje, ant tokios žemos sofos ar kėdės, kad jų akys beveik lygiuojasi su vadovo darbo stalo pa­viršiumi. Dar viena žinoma gudrybė — peleninę pastatyti lan­kytojui sunkiai pasiekiamoje vietoje, kas priverčia jį jaustis ne­patogiai kiekvieną kartą, kai tenka nukratyti savo cigaretę.

Kėdės padėtis

Didžiausia įtaka lankytojui daroma, kai jo kėdė yra pastatoma „konkurencinėje” pozicijoje. Dažnas „galios žaidimo” manevras — lankytojo kėdę pastatyti kuo toliau nuo direktoriaus darbo stalo, draugiškojoje ar viešojoje savo teritorijos zonoje, tuo dar labiau sumenkinant Į lankytojo statusą.

Alkoholinių gėrimų dėmes reikia nedelsiant apibarstyti druska, o vėliau nuplauti vandeniu. Įdomu, kad žinovai rekomenduoja raudoną vyną neutralizuoti baltu vynu.

Bealkoholiai gėrimai pakankamai lengvai išplaunami paprstu šaltu vandeniu.

Jei kaklaraištį ištepliojote krauju, nebadykite jo plauti karštu vandeniu. Bandykite dėmę išplauti šaltu vandeniu, o jei nepadeda, užlašinkite kelis lašus amonio chlorido.

Šokolado, arbutus err kavos be pieno dėmės išsiplauna su vandeniu ir muilu.

Taip pat dėmės ant kaklaraiščio gali atsirasti nuo išsiliejusio tušinuko. Skirtinguose šratinukuose naudojamas skirtingas rašalas, todėl ir valymo būdai skirtingi. Tačiau pabandykite suminkštinti dėmę šaltu vandeniu, universaliu dėmių išėmėju ar citrinų sultimis.

Dažnai dėmės ant kaklaraiščio atsiranda nuo lūpų dažų. Valykite jas dėmių išėmėju, o vėliau vandeniu su muilu.

Nepamirškite, kad kaklaraištis glešnas daiktas, todėl jo negalima skalbti skalbimo mašinoje. Visi aukščiau išvardinti dėmių naikinimo būdai atliekami su nuolat keičiamais dvejais vatos gabaliukais. Sausa vata dedama po dėme, o suvilgyta švelniai spaudžiate dėmę.

1. Žema lankytojams skirto sofa.

2. Brangi peleninė, pastatyta nepasiekiamoje lankytojui vietoje ir sukelianti jam nepatogumus, kai jam reikia nukratyti cigaretę.

3. Retas ir originalus cigarečių dėklas.

4. Ant stalo – keletas raudonų segtuvų su etiketėmis “visiškai slaptai”.

5. Ant sienų – kabineto šeimininko nuotraukos, jo gauti apdovanojimai ir kvalifikaciniai dokumentai.

6. Plonas portfelis. Didelius ir prikimštus dokumentų portfelius nešiojasi tie, kurie patys atlieka visą darbą.

Visa, ko reikia jūsų statusui pakelti ir įtakai padidinti, – tai apmąstyti neverbalinę “gimnastiką” darbo kabinete ar namuose ir šį bei tą pakeisti. Deja, dauguma direktorių kabinetų yra įrengti taip, kaip pavaizduotame paveikslėlyje, retai kada apmąstant neverbalinius signalus, kurie nejučia siunčiami kitiems.

Mes rekomenduojame jums gerai išstudijuoti kabineto baldų išdėstymą ir, remiantis informacija, padaryti jame reikiamus pokyčius.

• Kiekvieną kartą nusiėmę kaklaraištį, išriškite jį. Kitu atveju ant jo atsiras rauklšlės.
• Saugokite kaklaraištį pakabinę. Jei jūsų spintoje nėra kur jo kabinti, panaudokite medinę nupoliruotą pakabą.
• Jei vairuojate, stenkitės, kad saugos diržas nesiliestų su kaklaraiščiu.
• Šilkinio kaklaraiščio nenešiokite kiekvieną dieną.
• Netaupykite ir neskalbkite kaklaraiščio savarankiškai. Geriau nuneškite jį į cheminį valymą, o jei neapsimoka, nusipirkite naują kaklaraištį.
• Nusipirkite specialų maišą kaklaraiščių laikymui lagamine.

Suvokti neverbalinę kalbа svarbu dėl įvairių priežasčių:

• ši kalba teikia apie 80 proc. visos informacijos, taigi ja pasakoma daugiau negu žodžiais.

• Verbalinė kalba skirta informacijai perteikti, minties turiniui pasakyti, tuo tarpu neverbalinė – nustatyti ir įvertinti tarpusavio santykius, kurie pokalbio metu turi ne mažesnę reikšmę, kaip ir pats minties turinys.

• Neverbalinė kalba svarbi ir tuo, kad ji reiškiasi spontaniškai, nesаmoningai. Todėl kartais ne tiek svarbu, kа bendrakalbis mums sako žodžiais, svarbiau suprasti, kа žmogus apie mus mano iš tikrųjų, tai išreikšdamas mimika, gestais, povyza ir pan. Neverbalinės kalbos elementai gali padėti įsitikinti pašnekovo žodžių teisingumu, jų nuoširdumu.

• įvairių geografinių platumų ir įvairių kultūrų žmonių neverbalinės kalbos elementai iš esmės yra tie patys, todėl gali šiek tiek kompensuoti verbalinės kalbos nemokėjimа.

• Mes dažnai nemokame žodžiais perduoti to, kа jaučiame ir norime pasakyti. Juk ne kartа teko girdėti: „Aš nežinau, kaip čia pasakyti…“, „Man sunku tai pasakyti žodžiais…“ ir pan. Todėl jausmus, kurių negalime nusakyti žodžiais, stengiamės perduoti neverbalinės kalbos forma.

• šios kalbos mokėjimas rodo, kaip mes mokame valdytis patys bei valdyti savo emocijas. Jeigu kalbančiajam sunku suvaldyti pyktį, jis pakelia balsа ar elgiasi dar įžūliau. Bendrakalbis, kuris rodo pirštu, nuolat nutraukia kalbа, yra visai kitokios būsenos negu tas, kuris šypsosi, elgiasi laisvai, klauso mūsų.

Svarbiausi neverbalinės kalbos elementai yra šie: mimika (veido išraiška), vizualinis kontaktas, intonacija ir balso tembras, poza ir gestas, pašnekovų distancija.

Mimika. Ji yra svarbiausias jausmų indikatorius. Veide išdėstyti svarbiausi receptoriai, parodantys charakterio bruožus ir žmogaus patyrimа.

Japonai žmogaus veidа sаlygiškai dalo horizontaliomis linijomis į 3 zonas: viršutinę, vidurinę ir žemutinę. Viršutinė zona rodo žmogaus gyvenimo keliа nuo 15 iki 30 metų ir senatvę. Pavyzdžiui, ideali kakta (taisyklinga forma ir sveika odos spalva) liudija sveikatа ir gražiа sielа. Vidurinė zona (nuo antakių iki nosies galiuko) atspindi 35-50 metų keliа. šios zonos harmonija rodo sveikа psichikа. žemutinė zona (burna, smakras) duoda informacijos apie 51-77 metų periodа. Taisyklingos šios zonos formos rodo charakterio pastovumа.

šiose zonose išskiriami ryškiausi gyvenimo bruožai: antakiai, akys, nosis, burna ir ausys. Mokslas, kuris vadinamas paralingvistika, nagrinėja mimikа, gestus, pozа, intonacijа kaip komunikacijos priemonę. Jame aiškinama, kad išraiškingesnės ir lengviau suprantamos teigiamos emocijos (laimė, nuostaba, meilė). Neigiamos (liūdesys, pyktis, pasišlykštėjimas) suvokiamas sunkiau. Svarbiausias vaidmuo tenka antakiams, akims, lūpoms. Iš jų svarbiausia – lūpos. Visiems žinoma, kad stipriai suspaustos lūpos reiškia susimаstymа, iškreiptos – abejonę ar sarkazmа, pravertos – nuostabа. šypsena – tai paprastai draugiškumas, pritarimas. Tačiau šypsenа vertinti reikia atsargiai. Ji gali reikšti ir pataikavimа, pasididžiavimа, paniekа. Kartu šypsena nemažai priklauso ir nuo regioninių bei kultūrinių skirtumų. Pavyzdžiui, pietiečiai linkę dažniau šypsotis už šiauriečius.

Vizualinis kontaktas. Tai labai svarbus bendravimo elementas. žiūrintis į pašnekovа yra ne tik suinteresuotas, tai padeda lengviau jo klausyti, sukaupti dėmesį temai ir asmeniui. Mūsų mintys seka mūsų akis, todėl klausymasis yra efektyvesnis, kai jis papildomas stebėjimu, vizualiniu kontaktu.

Dėmesys klausant padeda ne tik klausančiajam, bet ir kalbėtojui: jeigu klausantis rodo dėmesį pašnekovui ir temai, tai kalbėtojas darosi aktyvesnis, pradeda kalbėti greičiau, išraiškingiau, dažniau gestikuliuoja ir t. t.

Nors dėmesys kalbėtojui ryškiausiai parodomas stebint jį, tačiau vienas iš sudėtingesnių bendravimo etiketo klausimų – kur žiūrėti pokalbio metu.

Pašnekovui svarbi žvilgsnio kryptis. Norėdami pamatyti, kaip pašnekovas reaguoja į sakomus žodžius, stengiamės sugauti jo žvilgsnį ir išskaityti jame reakcijа: iš akių matome pritarimа, susidomėjimа, priešiškumа, nerimа ir pan. Nenoras ar negalėjimas žiūrėti pašnekovui į akis gali reikšti nepakankamа pašnekovų pagarbа, slepiamа priešiškumа, nekultūringumа arba tam tikras asmenines savybes.

Pastebėta, kad kur kas lengviau palaikyti vizualinį kontaktа su kalbėtoju, jeigu aptariama tema maloni. Jei svarstomi nemalonūs ir painūs klausimai, žvilgsnių vengiama. Vizualinis kontaktas priklauso ir nuo to, kaip derybininkai vertina vienas kitа. Pavyzdžiui, mes linkę dažniau žvilgsniu sekti tuos, su kuriais mūsų santykiai geri. į kalbėtojа žiūrime dažniau ir ilgiau, kai jis kalbėdamas yra toliau nuo mūsų. Kuo mes arčiau jo, tuo labiau vengiame vizualinio kontakto. Pagaliau psichologai teigia, kad moterys jautresnės grįžtamajam ryšiui nei vyrai, todėl vizualinis kontaktas su jomis būna ir ilgesnis, ir prasmingesnis.

Taigi vizualinis kontaktas padeda reguliuoti pokalbį. Manoma, kad vizualinis kontaktas tarp pašnekovų pokalbio metu turėtų užimti apie 30-40 proc. viso jo laiko.

Intonacija ir balso tembras. Mokantis klausyti, kaip ir tas, kuris moka skaityti tarp eilučių, girdi daugiau, t. y. ne tik vien kalbėtojo žodžius. Net ir nesuprasdamas kalbos jis girdi balso jėgа ir tonа, jaučia kalbos greitį, frazių sandarа, neužbaigtus sakinius ir nukаstus žodžius, pauzes. Balsas būva „šiltas“ ir „šaltas“, „minkštas“, šiurkštus ir niūrus, baikštus ir išdidus, kandus, iškilmingas ir turi dar daug kitų atspalvių, išreiškia įvairiausius žmogaus jausmus, nuotaikas ir net mintis. Balso tonas, frazės, kirtis taip pat didina žodžio reikšmę. šie kalbos elementai labai reikšmingi derybininkų bendravimui.

Balso jėga ir aukštis taip pat svarbūs signalai šifruojant pašnekovo informacijа. Pavyzdžiui, entuziazmas, džiaugsmas, nepasitikėjimas paprastai išreiškiami aukštesniu balsu. Pyktis ir baimė – taip pat aukštesniu garsu, tačiau platesniu tonu ir stipriau. Nuovargį, liūdesį atspindi minkštas prislopintas balsas, silpnos intonacijos.

Jausmus išduoda ir kalbos greitis. Paprastai greitai kalba susijaudinę, susirūpinę žmonės. Greitai kalba ir tas, kuris nori mus kažkuo įtikinti. Lėta kalba paprastai rodo kančiа, nuovargį arba išpuikimа.

Romualdas RAZAUSKAS

]]> http://www.etiketogidas.lt/kuno-kalba/neverbalinis-bendravimas/neverbaline-kalba/feed/ 0 http://www.etiketogidas.lt/kuno-kalba/neverbalinis-bendravimas/neverbalinis-bendravimas/ http://www.etiketogidas.lt/kuno-kalba/neverbalinis-bendravimas/neverbalinis-bendravimas/#comments Sat, 04 Sep 2010 07:53:07 +0000 www.etiketogidas.lt http://www.etiketogidas.lt/?p=1122 Neverbalinė kalba mūsų bendravime yra ne mažiau reikšmingesnė už verbalinę: ji padeda geriau išreikšti norimas mintis. Neverbalinė kalba padeda tada, kai žodžiai nedaro pakankamo efekto. Neverbalinio bendravimo išraiškos būdai yra šie: atviri veiksmai, paslėpti veiksmai, akių kontaktas, fiziniai duomenys, daiktų įtaka, artumas, balsas, išoriniai garsai, laikas, kvapas, aplinka.

Atviri veiksmai – gestai ir judesiai. Dauguma neverbalinės kalbos veiksmų yra atviri ir lengvai pastebimi. Visi gerai pažįstame gestus ir žinome, kaip turėtume suprasti gestais perduodamą informaciją. Norint teisingai suprasti neverbalinės kalbos elementus, juos būtina išreikšti visame kontekste. Kontekste atviri kūno judesiai dažniausiai perduoda tikslią informaciją. Poza ir emocinis kito žmogaus vertinimas taip pat turi sąsajas. Labai tiksliai perduoti informaciją galima rankų gestais.

Paslėpti veiksmai. Paslėptus veiksmus dažniausiai sunku pamatyti, bet jie perduoda daugiau informacijos negu atviri, juos sunku kontroliuoti. Jie perduoda tikslią informaciją, pavyzdžiui, veido raudonavimas, rankų drebėjimas, rankų prakaitavimas. Dažnai veido išraiška pasako, ar žmogus yra malonus, ar nemalonus; ar aktyvus. Ar pasyvus; kontroliuojantis save, ar karštuolis.

Akių kontaktas. Akių kontaktas turi keletą funkcijų. Viena iš jų – pažintinė. Tiesioginis akių kontaktas rodo susidomėjimą ir norą ką nors sužinoti. Bendraujant klausytojas dažniau naudoja akių kontaktą negu kaklbėtojas. Akių kontaktas gali reguliuoti pašnekovų sąveikavimą. Žvilgsniu galima nurodyti bendravimo pradžią. Alių išraiška gali parodyti, kaip mes jaučiamės tam tikroje situacijoje. Akys parodo susidomėjimą asmeniu, su kuriuo kalkbamės, ar daiktu, kurį apžiūrinėjame. Nustebimas, sumaištis, baimė, pyktis, nusiminimas, laimė, linksmumas geriausia matomas iš akių išraiškos. Kai žmonės kalba, jie naudoja akių kontaktą tam, kad pamatytų, kokią įtaką jų kalba daro klausytojui. Kalbėtojas atidžiai žiūrėdamas į klausytoją bando išsiaiškinti, ką galvoja klausytojas. Akių kontaktas gali būti naudojamas bendravimui per nuotolį: jei žmonės bendrauja būdami vienas nuo kito per didelį atstumą, jie dažniau žiūri vienas kitam į akis negu būdami arti vienas kito.

Fiziniai duomenys. Fiziniai duomenys yra kūno perduodami pranešimai. Tai fizinis sudėjimas, susitvarkymas, plaukų spalva ir ilgis, odos spalva. Mūsų išvaizda turi didelę reikšmę bendravimui. Patrauklus oratorius(-ė) gali lengviau pakeisti auditorijos nuomonę.

Daiktų įtaka. Daiktai neverbaliniame komunikavime yra svarbūs informacijos perdavėjai. Daug vizualiai gaunamos informacijos sužinoma daiktų dėka, ir tai turi įtakos mūsų bendravimui. Daiktai yra dalis visos aplinkos ir veikia bendravimą, kadangi jie turi įtakos žmonių kalbėjimui.

Artumas. Artumas nusako bendraujančių individų fizinę būklę. Tyrimai parodė, kad žmonės, sėdintys už stalo šonų, dažniausiai bendrauja dviese. Sėdėdami už stalo galų bendrauyja su grupe. Taigi padėtis už stalo veikia bendravimą. Fizinė padėtis kitų grupės narių atžvilgiu nusako mūsų galimybę veikti kitus.

Balsas. Informaciją gali perduoti ir balso išraiška, pavyzdžiui, juokas, verksmas, šauksmas. Nė vienas iš šių garsų nėra žodžiai, bet iš kųgalime labai daug suprasti. Prie balso išraiškos priskiriami ir dažnai kalbėtojų vartojami garsai ir pagalbiniai žodeliai: o, a, matote, žinote, vadinasi, taip sakant, žodžiu ir kt. Jie tarsi papildo tai, ką norima pasakyti.

Išoriniai garsai. Daugelis išorinių garsų gali įvairiai veikti bendravimą. Didelis triukšmas gali trukdyti susikalbėti su žmogumi. Triukšmas veikia bendraujančių žmonių veiksmus. Priklausomai nuo garsų rūšies gali kisti jausmai: nuo nuvargimi iki irzlumo. Pastovus triukšmas gali kenkti sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad tyli muzika gali teigiamai veikti darbuotojus ir pagerinti jų darbo rezultatus bei darbo efektyvumą.

Laikas. Laikas turi įtakos bendravimui ir informacijos perdavimui. Prieš atsakydamas į klausimą žmogus padaro pauzę tam, kad pagalvotų ir geriau suformuluotų atsakymą. Kai kuriuos dalykus kur kas lengviau aptarti vakare nei ryte. Suvokus laiko reikšmę, bendravimą galima padaryti efektyvesnį.

Kvapas. Kvapas taip pat perduoda informaciją. Į malonius kvapus mes linkę reaguoti teigiamai, o į nemalonius – neigiamai.

Aplinka. Kai kurie aplinkos efektai gali ypatingai veikti mūsų bendravimą. Įtakos gali turėti spalva ir kambario dydis. Mėlyna ir žalia spalva padeda atsipalaiduoti, sukuria ramią atmosferą. Geltona ir oranžinė spalva padidina žmonių energingumą.

Neverbalinis bendravimas – bendravimas, vykstantis nenaudojant žodžių. Neverbalinis bendravimas perteikiamas:

• Ženklų kalba, raštu
• Kūno kalba. Nervingi judesiai parodo nuobodulį, ant klubų sudėtos rankos – pyktį, pečių traukymas – abejojimą ir t. t. Dažnas burnos srities lietimas pirštais, pieštuku ar bet kuo kitu, lūpų kandžiojimas ar net žandikaulio lietimas ranka rodo, kad žmogus nerimauja, kad ta situacija, kuri sukėlė jam poreikį daryti kažkuriuos iš prieš tai išvardintų veiksmų, jam yra stresinė
• Gestais
• Balso intonacija
• Drabužiais
• Elgesiu
• Mimika (veido išraiška). Piktu žvilgsniu išreiškiame nepasitenkinimą; šypsena – draugystę, laimę, meilę; pakeltais antakiais – abejojimą, nustebimą; siauromis akimis ir suspaustomis lūpomis – pyktį
• Žvilgsniu. Akies mirksnis parodo susidomėjimą žmogumi, gundymą, viliojimą
• Prisilietimu
• Šokiu
• Plojimu

]]> http://www.etiketogidas.lt/kuno-kalba/neverbalinis-bendravimas/neverbalinis-bendravimas/feed/ 0 http://www.etiketogidas.lt/aprangos-etiketas/vyrisku-kostiumu-tipai/ http://www.etiketogidas.lt/aprangos-etiketas/vyrisku-kostiumu-tipai/#comments Sat, 04 Sep 2010 05:29:04 +0000 www.etiketogidas.lt http://www.etiketogidas.lt/?p=1107 Renkantis kostiumą vertėtų žinoti, kad kostiumai skirstomi į tipus. Šis klasifikavimas susiformavo istoriškai ir šiuo metu riba tarp jų vis mažiau pastebima. Tačiau norint teisingai pasirinki kostiumą savo figūrai, šiuos skirtumus reikėtų žinoti.

Pagal kirpimą, kostiumai skirstomi į: anglišką, amerikietišką, europietišką. Kartais dar išskiriamas itališkas kostiumas, kuris priskiriamas europietiškajam tipui.

Amerikietiško tipo kostiumas

Renkantis kostiumą žinokite, kad amerikietiško tipo kostiumas labiausiai tiks stambiems vyrams. Šie kostiumai pasižymi plačiu liemeniu ir tiesiu siluetu. Švarkas vienaeilis trijų sagų, o kelnės griežto kirpimo. Trijų sagų švarkas turi vieną ypatumą: atsegus viršutinę sagą, stambus vyras atrodys aukštesnis ir lieknesnis.

Jei visgi norite užsidėti dvieilį švarką ir netyčia priaugote porą kilogramų, nesijaudinkite, papildomas medžiagos sluoksnis išlygins nelygumus. Kadangi šio švarko atlapai žemiau juosmens, dvieilio švarko suformuotas V-efektas taip pat jums leis atrodyti aukštesniam.

Renkantis teisingą kostiumą, kelnių priekinė dalis turėtų būti tiesi ir plokščia. Jeigu vyras kresnas, tai vizualiai sumažins pilvą ir klubus.

Angliško tipo kostiumas

Šis kostiumo tipas labiau tiks atletiško sudėjimo vyrams. Švarko kontūrai atkartoja žmogaus figūrą, o akcentuojama krūtinė. Kiti angliško kostiumo ypatumai yra platūs pečiai, trumpesnės švarko rankovės ir šoniniai skeltukai. Tačiau pastaruoju metu daromas vienas centrinis skeltukas gale.
Jei jūsų kūnas atletiškas ir jūs pakankamai aukštas žmogus, angliškas kostiumas puikiai pabrėš jūsų kūno sudėjimą. Aukštesniems žmonėms prailgintas švarkas atrodys idealiai, o papildomos kišenės pridės kelias horizontalias linijas ir subalansuos apatinę bei viršutinę kūno dalis. Sportiško sudėjimo vyrai turėtų rinktis vienaeilį švarką su dviem sagom. Kadangi jo atlapai yra aukščiau, pečių plotis vizualiai atrodo mažesnis. Siaura talija ir konuso formos rankovės angliškuose kostiumuose taip pat tinka sportiškiems vyrams plačiais pečiais, nes šios detalės nuo viršutinės dalies nukreipia dėmesį į kitas kūno dalis.

Itališkas vyriškas kostiumas

Itališkas kostiumas gana sudėtingas, nes modeliuojamas tiksliai pagal figūrą. Tačiau dėvėdami būtent tokį kostiumą Jūs ir puikiai atrodysite, ir jausitės komfortiškai. Šis kostiumas išsiskiria ekstravagancija, medžiagų minkštumu bei įdomiomis spalvomis ir raštais. Itališkas kostiumas skirtas žmonėms norintiems atrodyti nepakartojamai.

Pagrindinės itališko kostiumo savybės – lengvumas ir elegancija bei didelė laisvė eksperimentuojant su detalėmis. Tipiškas itališkas kostiumas yra vienaeilis, turi tris sagas ir du skeltukus. Pečiai dažnai kiek praplatinti ir pakelti, o atlapai gali būti aštrūs. Dvieilis itališkas švarkas būna prigludęs prie kūno, siaurais pečiais, o sagos siuvamos aukštai.

Itališkas kostiumas turi reprezentatyvią išvaizdą. Netgi apkūnus vyras su tokiu kostiumu atrodys pasitempęs. Apkūnumas paslepiamas dėka plačių ryškių pečių ir liemenavimo. Kelnės dažniausiai tiesios, išlaikančios savo plotį. Tokie drabužiai paslepia daugelį figūros trūkumų.

Dėvint šį aksesuarą dienos metu reikia būti atsargesniam. Turite būti tikri, kad Jūsų veiklos sritis tai leidžia. Taip pat būtina parinkti marškinius su tinkama apykakle.

Šis aksesuaras puikiai tinka stambesniems vyrams. Peteliškė atrodo daug gražiau nei gulintis ant pilvo kaklaraištis.