SINCHRONINIAI POKALBIAI

Sinchroninių pokalbių kalbą yra sudėtingiausia valdyti ir sunkiausia prižiūrėti, kad būtų laikomasi tinklo etiketo taisyklių. Pirmiausia tai yra todėl, kad pokalbiai vyksta realiuoju laiku ir vienas tinklo administratorius tiesiog fiziškai nebegali nuolat būti savo prižiūrimame pokalbių kambaryje. Kita priežastis – kad daugelis sinchroninių pokalbių yra privatūs ir net ir puslapio administratorius negali ne tik bausti, bet ir prižiūrėti, kaip yra laikomasi tinklo etiketo reikalavimų.

DIALOGŲ REALIUOJU LAIKU INTERNETE REALUMAS

Dviejų žmonių sinchroninis bendravimas (”Internet Relay Chat”) ryšiu turi tam tikras savas taisykles. Bendraujant realiuoju laiku geriausiai atsispindi ir patys bendravimo ypatumai. Tinkle įprastų gyvenimo taisyklių žinojimas ir laikymasis yra dar būtinesnis ir griežtesnis, nei

kasdieniniame realiame gyvenime. Rašant neįmanoma perteikti konkrečių žodžių ar veiksmų iššauktos spontaniškos reakcijos, kurią realiame pasaulyje atspindi gestai, veido išraiška, kalbos tonas.

KALBOS EKONOMIŠKUMAS. ŠYPSNIUKAI

Reakcijos skurdumą internete ir autentiškumą su realaus gyvenimo emocinėmis reakcijomis bandoma kompensuoti įvairiais šypsniukais (1;2 priedai) ir žinoma pačia kalba. Tokių šypsniukų variantų yra labai daug ir jų išmokimas bei vartojimas eiliniam vartotojui kartais tampa daug svarbesniu ir aktualesniu už pačių etiketo taisyklų žinojimą. Nežinančiam tam tikros ženklų kombinacijos telieka tik kombinacijom, o žinantiems jos sutaupo daug laiko ir išreiškia, ne tik tam tikrą frazę, bet ir reakciją į oponento žodžius. Tokie šypsniukai talpina savyje netik žodinę, bet ir emocinę išraišką. Toks šypsniukas kartais tampa daug gyvesnis ir už patį žodį.

KALBOS EKONOMIŠKUMAS. AKRONIMAI

Šypsniukai ir akronimų vartojimas internete atspindi ir kalbos kitimo fazę – kalbos tapsmą ekonomiškesne. Deja dažniausiai vartojami akronimai yra anglų kalbos frazių pirmosios raidės (3 priedas). Apskritai lietuvių kalbai nėra būdingas žodžių ar frazių trumpinimas. Angliški akronimai lietuviškuose tekstuose prigyja labai greitai. Dauguma iš dažniausiai vartojamų akronimų yra įprastinės ir dažniausiai vartojamos frazės kaip BTW (by the way) ar CU (see you).

Iš lietuvių kalbos žodžių sudarytais akronimais dažnai tampa įvairūs keiksmai, nes tai naudinga patiems vartotojams. Tokiu trumpinimo būdu lengviau nepastebimi į kalbančiųjų ekranus papuola neteigtini žodžiai pro taip vadinamą „tinklelį“ (jei žinoma toks yra). Tokius dažnai vartojamus žodžius galima parašyti daug greičiau, sutrumpinant reakcijos laiką. Kitokio pobūdžio iš lietuvių kalbos žodžių kilusių akronimų yra gana mažai arba jie nėra labai vykę. Prie nelabai vykusių akronimų galėčiau priskirti „nzn“ (nežinau), nei skaitant įprastu akronimų skaitymo būdu, t.y. kiekvieną raidę atskirai, nei jungiant raides į visumą žodis bent kiek panašus į savo „pirmtaką“ nesusidaro.

Akronimais paprastai tampa dažniausiai vartojami žodžiai, ir kuriems išreikšti sunku sukurti arba išvis neįmanoma sukurti šypsniukų. Nepaisant tinklo etiketo taisyklių nustatyto akronimų bei šypsniukų besaikio vartojimo, IRC kanaluose galima tai pamatyti vartojant itin dažnai.

RAŠYMAS DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS

Nėra teigtinas ir rašymas vien didžiosiomis raidėmis, toks rašymas prilygsta rėkimui. Bet per dieną, nesvarbu kuriame IRC kanale, galima pamatyti bent vieną piktnaudžiaujantį šūkautoją, kuris siekia specialiai paerzinti administraciją arba žmones, kurie nori normaliai bendrauti. Toks „šūkavimas“ kartais tampa tiesiog išpuoliu, kartais net labai juokingu:

[ASTALAVISTA] LABAS VISIEMS

(…)

[UNA] ASTALAVISTA > mazink raides

[ASTALAVISTA] RRRRRRRRR

(…)

[Kintas] ASTALAVISTA > caps off

(…)

[ASTALAVISTA] NENORIUUUUUUU

(…)

:Kintas KICK _CHATLT ASTALAVISTA

[Kintas] ASTALAVISTA > norek

(…)

[X-man] Kintas > ko tu jos taip ilgaj prasei cpas off……..reikejo ish kart kiknt

[Kintas] X-man > :-D as geras (3)

Tokių smarkuolių bandančių sudrumsti ramybę atsiranda gana daug, nors nežinančiam tinklo etiketo taisyklių toks vienintelio mygtuko paspaudimas, aplinkinių reakcija ir sankcijos už tokį veiksmą galėtų atrodyti visiškai nesuprantamos ir net juokingos.

GRAMATINĖS KLAIDOS

Pradedantiesiems “internautams” ir lėtai renkantiems tekstą siūloma netaisyti gramatinių klaidų. Čia daroma prielaida, kad rašyti taisyklingai nėra taip svarbu kaip rašyti greitai. “Jei berašydami eilutės pradžioje pastebėjote gramatinę klaidą (pav., praleistą raidę), nepulkite visko trinti ir spausdinti iš naujo, ypač jeigu nesate iš greitųjų teksto rinkėjų. Atminkite, jog “internete posakis “laikas yra pinigai” turi ir tiesioginę prasmę. Klysti yra žmogiška, o viena raidė prasmės dažniausiai nekeičia.“