Neverbalinė kalba mūsų bendravime yra ne mažiau reikšmingesnė už verbalinę: ji padeda geriau išreikšti norimas mintis. Neverbalinė kalba padeda tada, kai žodžiai nedaro pakankamo efekto. Neverbalinio bendravimo išraiškos būdai yra šie: atviri veiksmai, paslėpti veiksmai, akių kontaktas, fiziniai duomenys, daiktų įtaka, artumas, balsas, išoriniai garsai, laikas, kvapas, aplinka.

Atviri veiksmai – gestai ir judesiai. Dauguma neverbalinės kalbos veiksmų yra atviri ir lengvai pastebimi. Visi gerai pažįstame gestus ir žinome, kaip turėtume suprasti gestais perduodamą informaciją. Norint teisingai suprasti neverbalinės kalbos elementus, juos būtina išreikšti visame kontekste. Kontekste atviri kūno judesiai dažniausiai perduoda tikslią informaciją. Poza ir emocinis kito žmogaus vertinimas taip pat turi sąsajas. Labai tiksliai perduoti informaciją galima rankų gestais.

Paslėpti veiksmai. Paslėptus veiksmus dažniausiai sunku pamatyti, bet jie perduoda daugiau informacijos negu atviri, juos sunku kontroliuoti. Jie perduoda tikslią informaciją, pavyzdžiui, veido raudonavimas, rankų drebėjimas, rankų prakaitavimas. Dažnai veido išraiška pasako, ar žmogus yra malonus, ar nemalonus; ar aktyvus. Ar pasyvus; kontroliuojantis save, ar karštuolis.

Akių kontaktas. Akių kontaktas turi keletą funkcijų. Viena iš jų – pažintinė. Tiesioginis akių kontaktas rodo susidomėjimą ir norą ką nors sužinoti. Bendraujant klausytojas dažniau naudoja akių kontaktą negu kaklbėtojas. Akių kontaktas gali reguliuoti pašnekovų sąveikavimą. Žvilgsniu galima nurodyti bendravimo pradžią. Alių išraiška gali parodyti, kaip mes jaučiamės tam tikroje situacijoje. Akys parodo susidomėjimą asmeniu, su kuriuo kalkbamės, ar daiktu, kurį apžiūrinėjame. Nustebimas, sumaištis, baimė, pyktis, nusiminimas, laimė, linksmumas geriausia matomas iš akių išraiškos. Kai žmonės kalba, jie naudoja akių kontaktą tam, kad pamatytų, kokią įtaką jų kalba daro klausytojui. Kalbėtojas atidžiai žiūrėdamas į klausytoją bando išsiaiškinti, ką galvoja klausytojas. Akių kontaktas gali būti naudojamas bendravimui per nuotolį: jei žmonės bendrauja būdami vienas nuo kito per didelį atstumą, jie dažniau žiūri vienas kitam į akis negu būdami arti vienas kito.

Fiziniai duomenys. Fiziniai duomenys yra kūno perduodami pranešimai. Tai fizinis sudėjimas, susitvarkymas, plaukų spalva ir ilgis, odos spalva. Mūsų išvaizda turi didelę reikšmę bendravimui. Patrauklus oratorius(-ė) gali lengviau pakeisti auditorijos nuomonę.

Daiktų įtaka. Daiktai neverbaliniame komunikavime yra svarbūs informacijos perdavėjai. Daug vizualiai gaunamos informacijos sužinoma daiktų dėka, ir tai turi įtakos mūsų bendravimui. Daiktai yra dalis visos aplinkos ir veikia bendravimą, kadangi jie turi įtakos žmonių kalbėjimui.

Artumas. Artumas nusako bendraujančių individų fizinę būklę. Tyrimai parodė, kad žmonės, sėdintys už stalo šonų, dažniausiai bendrauja dviese. Sėdėdami už stalo galų bendrauyja su grupe. Taigi padėtis už stalo veikia bendravimą. Fizinė padėtis kitų grupės narių atžvilgiu nusako mūsų galimybę veikti kitus.

Balsas. Informaciją gali perduoti ir balso išraiška, pavyzdžiui, juokas, verksmas, šauksmas. Nė vienas iš šių garsų nėra žodžiai, bet iš kųgalime labai daug suprasti. Prie balso išraiškos priskiriami ir dažnai kalbėtojų vartojami garsai ir pagalbiniai žodeliai: o, a, matote, žinote, vadinasi, taip sakant, žodžiu ir kt. Jie tarsi papildo tai, ką norima pasakyti.

Išoriniai garsai. Daugelis išorinių garsų gali įvairiai veikti bendravimą. Didelis triukšmas gali trukdyti susikalbėti su žmogumi. Triukšmas veikia bendraujančių žmonių veiksmus. Priklausomai nuo garsų rūšies gali kisti jausmai: nuo nuvargimi iki irzlumo. Pastovus triukšmas gali kenkti sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad tyli muzika gali teigiamai veikti darbuotojus ir pagerinti jų darbo rezultatus bei darbo efektyvumą.

Laikas. Laikas turi įtakos bendravimui ir informacijos perdavimui. Prieš atsakydamas į klausimą žmogus padaro pauzę tam, kad pagalvotų ir geriau suformuluotų atsakymą. Kai kuriuos dalykus kur kas lengviau aptarti vakare nei ryte. Suvokus laiko reikšmę, bendravimą galima padaryti efektyvesnį.

Kvapas. Kvapas taip pat perduoda informaciją. Į malonius kvapus mes linkę reaguoti teigiamai, o į nemalonius – neigiamai.

Aplinka. Kai kurie aplinkos efektai gali ypatingai veikti mūsų bendravimą. Įtakos gali turėti spalva ir kambario dydis. Mėlyna ir žalia spalva padeda atsipalaiduoti, sukuria ramią atmosferą. Geltona ir oranžinė spalva padidina žmonių energingumą.

Neverbalinis bendravimas – bendravimas, vykstantis nenaudojant žodžių. Neverbalinis bendravimas perteikiamas:

• Ženklų kalba, raštu
• Kūno kalba. Nervingi judesiai parodo nuobodulį, ant klubų sudėtos rankos – pyktį, pečių traukymas – abejojimą ir t. t. Dažnas burnos srities lietimas pirštais, pieštuku ar bet kuo kitu, lūpų kandžiojimas ar net žandikaulio lietimas ranka rodo, kad žmogus nerimauja, kad ta situacija, kuri sukėlė jam poreikį daryti kažkuriuos iš prieš tai išvardintų veiksmų, jam yra stresinė
• Gestais
• Balso intonacija
• Drabužiais
• Elgesiu
• Mimika (veido išraiška). Piktu žvilgsniu išreiškiame nepasitenkinimą; šypsena – draugystę, laimę, meilę; pakeltais antakiais – abejojimą, nustebimą; siauromis akimis ir suspaustomis lūpomis – pyktį
• Žvilgsniu. Akies mirksnis parodo susidomėjimą žmogumi, gundymą, viliojimą
• Prisilietimu
• Šokiu
• Plojimu