Vaišių stalo puošnumą šiandien daugiau le­mia stalo serviravimas, saikinga puošyba ir origi­nalios idėjos negu įmantrūs indai, įrankiai ar val­gių įvairovė. Kita vertus, gražiai atrodantis stalas nors ir žavi, tačiau dažnam yra savaime supran­tamas dalykas. Tik šeimininkai žino, kiek tenka pasukti galvą, norint nustebinti svečius, ir savai­me suprantami dalykai iš tikrųjų nėra jau tokie aiškūs. Ką gi žino tie, kuriems visada viskas aki­vaizdu, kurie, pastebėję ką nors ne taip, niekuo­met nepasako, nes gerai išmano etiketą, į ką rei­kėtų atkreipti dėmesį serviruojant stalą, kad svečiams netektų mandagiai… nutylėti?

Štai keletas pagrindinių nuostatų, tinkančių ir kasdieniam, ir šventiniam stalui:

  • Indų, įrankiu, taurių ir stalo užtiesalų dermė (plonas, tarsi perregimas porce­lianas gražiau atrodo ant švelnaus, bal­to, spalvoto ar blizgančio audinio, o ke­ramika – ant šiurkštesnės faktūros staltiesės ar servetėlės, pvz., nebalinto lino).
  • Interjero ir indų bei užtiesalų spalvinė harmonija, jauki aplinka (tamsioje, ma­žoje patalpoje gražiau atrodo šviesūs indai, staltiesės ir staltiesėlės, o didelė­je, saulėtoje patalpoje labiau tinka tam­sesni, ryškiau dekoruoti indai, spalvin­gesni tekstilės gaminiai).
  • Stalo dengimas: užtiesus staltiesę arba paklojus servetėles, pirmiausia išdėlio­jamos lėkštės, paskui įrankiai, vėliau krištolo ar stiklo indai, vazos, žvakides, servetėlės, augalų kompozicijos, inde­liai prieskoniams.
  • Servetėlė tiesiama l cm atstumu nuo stalo krašto, jos kraštas turi būti lygia­gretus stalo kraštui. Niekuomet netiesiame servetėlės ant stalo kampu, o popierinės ar medžia­ginės servetėlės – ant staltiesės. Popie­rinė servetėlė ant stalo apskritai neklo­jama.
  • 1 cm atstumu nuo servetėlės krašto (jei stalas užtiestas jomis) pastatoma pa­dėkime lėkštė, ant kurios per vaišes de­damos kitos lėkštės su patiekalais – už­kandžiais ir karštaisiais patiekalais, išskyrus desertą. Prieš įnešant desertą padėklinė lėkštė nuimama.
  • Tradiciškai duonos lėkštutė dedama kairėje pusėje taip, kad jos centras lygiuotųsi su pagrindinės lėkštės viršumi. Galimi ir kiti variantai: duonos lėkš­tutės centras atitinka pagrindinės lėkš­tės centrą arba sulyginamos jų apačios.
  • Daugiau kaip trijų lėkščių nededame viena ant kitos. Jos išdėstomos mažėji­mo tvarka.
  • Įrankiai dengiant stalą išrikiuojami atsižvelgiant į tai, kokia tvarka bus patiekiami valgiai (arčiausiai lėkštės de­dami įrankiai, skirti paskutiniam patie­kalui).
  • Dėliojant įrankius kotelių galai sulygi­nami su pagrindinės lėkštės apatiniu kraštu. Vidurinė įrankių pora gali būti pastumiama šiek tiek atokiau nuo sta­lo briaunos negu kitos dvi įrankių po­ros. Jei turime tik užkandžių arba tik pagrindinio patiekalo įrankius, viena jų pora taip pat truputį atitraukiama nuo stalo pakraščio.
  • Įrankiai jūros gyvūnų patiekalams dedami dešinėje pusėje, už pagrindiniu Įrankių, vertikaliai arba įstrižai.
  • Įrankiai desertui už pagrindinių lėkš­čių turi būti tik tada, kai prieš desertą, bus valgomas pagrindinis patiekalas, sriuba ar užkandžiai.
  • Ruošiant kavos ar arbatos stalą įrankiai desertui padedami kaip pagrindiniai įrankiai – abipus deserto lėkštės.
  • Saldi sriuba paprastai seka po karštųjų patiekalų kaip desertas, todėl ir jai skir­tas šaukštas padedamas dešinėje pusė­je arčiausiai pagrindinės lėkštės.
  • Peilis sviestui paliekamas ant lėkštelės duonai – vertikaliai dešiniajame jos pa­krašty.
  • Šaukštelis salotoms – ant salotų inde­lio polėkštės horizontaliai.
  • Puodelis kavai arba arbatai pastatomas dešinėje deserto lėkštės pusėje taip, kad puodelio centras lygiuotųsi su deserto lėkštės viršutiniu kraštu. Per pietus ar vakarienę puodelių iš anksto nestato­me (nebent valgantysis to pageidau­ja). Kava arba arbata paduodama po valgio.
  • Stiklinė arba taurė statoma dešinėje pu­sėje už peilio, esančio arčiausiai lėkštės, arba už deserto šakutės, jei bus valgo­mas tik desertas.
  • Jei taurių daugiau, jos gali būti išdėsto­mos taip:

- mažėjimo linkme horizontaliai, kai didžioji taurė statoma už peilio, esan­čio arčiausiai lėkštės;

- mažėjimo linkme įstrižai, kai didžio­ji taurė – už peilio, esančio arčiausiai lėkštės;

didėjimo linkme, kai didžioji taurė at­siduria už peilio, esančio toliausiai nuo lėkštės (patogu, kai ant stalo ma­žai vietos).

- trikampiu, kai didžioji taurė neužsto­ja mažesniųjų.

  • Rozetė, skirta citrinai, sviestui ar me­dui, dedama už pagrindinių lėkščių ir deserto įrankių. Jei reikia, ant stalo gali būti ir dvi rozetės, pvz., patiekiant me­dų ir citrinos griežinėlius kiekvienam asmeniui atskirai.
  • Kortelė su svečio vardu ir pavarde už­pildoma rašytiniu šriftu ranka arba kompiuteriu. Serviruojant stalą ji dedama tarp pagrindinių lėkščių ir įrankių desertui, ant lėkštės antrajam patieka­lui ar užkandžiams arba ant lėkštutės duonai.

stalo serviravimas

Stalo serviravimaskeletas pastabų:

  • Indai su patiekalais ant stalo dedami ir kava pilstoma svečiui iš dešinės pusės.
  • Indai nurenkami tik visiems baigus val­gyti
  • Serviruojant nereikėtų perkrauti stalo patiekalais.