Juk ne visuomet esame nusiteikę bendrauti… Mūsų emocijas perteikia veidas. Kai matome, kad žmogus šypsosi ar maloniai linkteli galvą, tai rodo, kad jis linkęs bendrauti bei užmegsti pažintį.

Kartais ir ne itin teigiamos emocijos leidžia užmegzti ryšį. Pvz., žmogus trokšta pasidalinti savo nusivylimu, liūdesiu, susierzinimu. Kai žmogus išreiškia savo jausmus, mes norėdami būti geri klausytojai ir pašnekovai turėtume stengtis ne pakeisti pašnekovo mintis ar jausmus, o juos priimti ir suprasti…

Pagrindiniai bendravimo būdai yra šie: pasyvus, agresyvus, pozityvus.

Pasyvus. Šis bendravimo būdas dažniausiai dominuoja tarp vyresnio (tėvai, mokytojai, viršininkai ir t.t) ir jaunesnių žmonių. Arba tarp viršininkų ir pavaldinių.
Tai panašu į paklusnumą. Aišku, visada yra tokių asmenų, kurie siekia dominuoti, o jeigu jie turi galią – mes bejėgiai. Mūsų balsas tuomet būna atsiprašančio tono, bailus, nusižeminame.

Agresyvus bendravimas pasižymi veržimųsi į kito žmogaus asmeninę erdvę, kaltinami kiti, siekiama dominuoti, kontroliuoti kitus. Šis bendravimas pasireiškia ir kūno kalboje – žmogus palinkęs į priekį, rodo pirštais, nuolat svarbiai žiūri į akis, kalba nesustodamas. Balsas skamba garsiai, išraiškingai, pabrėžtinai, lyg kažką ginant, išdidžiai, sarkastiškai.
Kai bendraujame su agresyviai nusiteikusiu žmogumi, jaučiame būtinumą gintis, pažeminimą, pasibjaurėjimą, panieką. Šis bendravimo būdas išduoda žmogaus polinkį į neurotiškumą, emocijų nesuvaldymą.
Agresyvus elgesys gali būti toleruojamas, ginant savo sveikatą ir gyvybę. Pvz., užpuolus užpuolikui, mes galime ne tik šaukti, bet ir panaudoti fizinę jėgą, kas bus tiesiog būtinoji gintis.
Bendraujant visgi agresyvumas išduoda mūsų vidinį nesaugumą, nepasitikėjimą savimi, baimę.

Pozityvus bendravimas yra mūsų visų siekiamybė. Šis bendravimas pasižymi tuo, kad mes esame atviri ir nuoširdūs, žiūrime kitiems į akis, tačiau neįkyriai, esame atsipalaidavę, judame laisvai ir lengvai, rankų judesiai atviri (dažniausiai ištiesti delnai į viršų), galva pakelta.
Pozityvi kalba skamba lygiai ir darniai, gyvai, suprantamai, atvirai. Pozityvus bendravimas – brandžios asmenybės požymis. Mes jaučiamės tvirtai ir nesiekiame kažkam įrodyti savo tiesų ar jas primesti.
Turime savas tiesas, bet gerbiame ir kitų skirtumus. Pozityvus nusiteikimas kyla iš vidinės žmogaus darnos. Asmuo nesijaučia nei „aukštesnis“, nei „žemesnis“ už kitus, yra lygiavertis pašnekovas.
Pozityvus bendravimas kyla iš pasitikėjimo savimi ir saugumo jausmo. Taigi linkiu Jums įgyti daugiau pasitikėjimo savimi. Kai jauti, kad Tavęs klausosi – Tu taip pat klausaisi kito asmens.

Atviri veiksmai – gestai ir judesiai. Dauguma neverbalinės kalbos veiksmų yra atviri ir lengvai pastebimi. Visi gerai pažįstame gestus ir žinome, kaip turėtume suprasti gestais perduodamą informaciją. Norint teisingai suprasti neverbalinės kalbos elementus, juos būtina išreikšti visame kontekste. Kontekste atviri kūno judesiai dažniausiai perduoda tikslią informaciją. Poza ir emocinis kito žmogaus vertinimas taip pat turi sąsajas. Labai tiksliai perduoti informaciją galima rankų gestais.

Paslėpti veiksmai. Paslėptus veiksmus dažniausiai sunku pamatyti, bet jie perduoda daugiau informacijos negu atviri, juos sunku kontroliuoti. Jie perduoda tikslią informaciją, pavyzdžiui, veido raudonavimas, rankų drebėjimas, rankų prakaitavimas. Dažnai veido išraiška pasako, ar žmogus yra malonus, ar nemalonus; ar aktyvus. Ar pasyvus; kontroliuojantis save, ar karštuolis.

Akių kontaktas. Akių kontaktas turi keletą funkcijų. Viena iš jų – pažintinė. Tiesioginis akių kontaktas rodo susidomėjimą ir norą ką nors sužinoti. Bendraujant klausytojas dažniau naudoja akių kontaktą negu kaklbėtojas. Akių kontaktas gali reguliuoti pašnekovų sąveikavimą. Žvilgsniu galima nurodyti bendravimo pradžią. Alių išraiška gali parodyti, kaip mes jaučiamės tam tikroje situacijoje. Akys parodo susidomėjimą asmeniu, su kuriuo kalkbamės, ar daiktu, kurį apžiūrinėjame. Nustebimas, sumaištis, baimė, pyktis, nusiminimas, laimė, linksmumas geriausia matomas iš akių išraiškos. Kai žmonės kalba, jie naudoja akių kontaktą tam, kad pamatytų, kokią įtaką jų kalba daro klausytojui. Kalbėtojas atidžiai žiūrėdamas į klausytoją bando išsiaiškinti, ką galvoja klausytojas. Akių kontaktas gali būti naudojamas bendravimui per nuotolį: jei žmonės bendrauja būdami vienas nuo kito per didelį atstumą, jie dažniau žiūri vienas kitam į akis negu būdami arti vienas kito.

Fiziniai duomenys. Fiziniai duomenys yra kūno perduodami pranešimai. Tai fizinis sudėjimas, susitvarkymas, plaukų spalva ir ilgis, odos spalva. Mūsų išvaizda turi didelę reikšmę bendravimui. Patrauklus oratorius(-ė) gali lengviau pakeisti auditorijos nuomonę.

Daiktų įtaka. Daiktai neverbaliniame komunikavime yra svarbūs informacijos perdavėjai. Daug vizualiai gaunamos informacijos sužinoma daiktų dėka, ir tai turi įtakos mūsų bendravimui. Daiktai yra dalis visos aplinkos ir veikia bendravimą, kadangi jie turi įtakos žmonių kalbėjimui.

Artumas. Artumas nusako bendraujančių individų fizinę būklę. Tyrimai parodė, kad žmonės, sėdintys už stalo šonų, dažniausiai bendrauja dviese. Sėdėdami už stalo galų bendrauyja su grupe. Taigi padėtis už stalo veikia bendravimą. Fizinė padėtis kitų grupės narių atžvilgiu nusako mūsų galimybę veikti kitus.

Balsas. Informaciją gali perduoti ir balso išraiška, pavyzdžiui, juokas, verksmas, šauksmas. Nė vienas iš šių garsų nėra žodžiai, bet iš kųgalime labai daug suprasti. Prie balso išraiškos priskiriami ir dažnai kalbėtojų vartojami garsai ir pagalbiniai žodeliai: o, a, matote, žinote, vadinasi, taip sakant, žodžiu ir kt. Jie tarsi papildo tai, ką norima pasakyti.

Išoriniai garsai. Daugelis išorinių garsų gali įvairiai veikti bendravimą. Didelis triukšmas gali trukdyti susikalbėti su žmogumi. Triukšmas veikia bendraujančių žmonių veiksmus. Priklausomai nuo garsų rūšies gali kisti jausmai: nuo nuvargimi iki irzlumo. Pastovus triukšmas gali kenkti sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad tyli muzika gali teigiamai veikti darbuotojus ir pagerinti jų darbo rezultatus bei darbo efektyvumą.

Laikas. Laikas turi įtakos bendravimui ir informacijos perdavimui. Prieš atsakydamas į klausimą žmogus padaro pauzę tam, kad pagalvotų ir geriau suformuluotų atsakymą. Kai kuriuos dalykus kur kas lengviau aptarti vakare nei ryte. Suvokus laiko reikšmę, bendravimą galima padaryti efektyvesnį.

Kvapas. Kvapas taip pat perduoda informaciją. Į malonius kvapus mes linkę reaguoti teigiamai, o į nemalonius – neigiamai.

Aplinka. Kai kurie aplinkos efektai gali ypatingai veikti mūsų bendravimą. Įtakos gali turėti spalva ir kambario dydis. Mėlyna ir žalia spalva padeda atsipalaiduoti, sukuria ramią atmosferą. Geltona ir oranžinė spalva padidina žmonių energingumą.

Neverbalinis bendravimas – bendravimas, vykstantis nenaudojant žodžių. Neverbalinis bendravimas perteikiamas:

• Ženklų kalba, raštu
• Kūno kalba. Nervingi judesiai parodo nuobodulį, ant klubų sudėtos rankos – pyktį, pečių traukymas – abejojimą ir t. t. Dažnas burnos srities lietimas pirštais, pieštuku ar bet kuo kitu, lūpų kandžiojimas ar net žandikaulio lietimas ranka rodo, kad žmogus nerimauja, kad ta situacija, kuri sukėlė jam poreikį daryti kažkuriuos iš prieš tai išvardintų veiksmų, jam yra stresinė
• Gestais
• Balso intonacija
• Drabužiais
• Elgesiu
• Mimika (veido išraiška). Piktu žvilgsniu išreiškiame nepasitenkinimą; šypsena – draugystę, laimę, meilę; pakeltais antakiais – abejojimą, nustebimą; siauromis akimis ir suspaustomis lūpomis – pyktį
• Žvilgsniu. Akies mirksnis parodo susidomėjimą žmogumi, gundymą, viliojimą
• Prisilietimu
• Šokiu
• Plojimu

]]> http://www.etiketogidas.lt/kuno-kalba/neverbalinis-bendravimas/neverbalinis-bendravimas/feed/ 0 http://www.etiketogidas.lt/elgesio-etiketas/bendravimas-su-kolegomis/ http://www.etiketogidas.lt/elgesio-etiketas/bendravimas-su-kolegomis/#comments Wed, 02 Sep 2009 18:53:33 +0000 www.etiketogidas.lt http://www.etiketogidas.lt/?p=167 Užkalbinę sutiktą kolegą ar artimesnį bičiulį, norėdami gerai nuteikti, esame įpratę tarti vieną kitą giriamąjį žodį. Moterų dažniausiai giriama išvaizda: Kokia tu šiandien žavinga. Malonu tave matyti. Mėgstama girti atskirus bruožus: graži šypsena, gražios akys, gražūs plaukai, dantys, grakšti figūra, puikus balsas. Reikėtų paminėti ir aprangą: Tai graži suknelė – nors į parodą statyk. Nepaprastai elegantiški tavo batukai. Neretai iškeliamos vidaus savybės: geras charakteris,šviesus protas, subtilus humoro jausmas: Malonu tokį išmintingą draugą turėti. Su tavimi kalbėti niekada nenusibostų…Kultūringas žmogus turi suprasti, jog giriamieji žodžiai turi būti nuoširdūs, be mažiausio ironijos atspalvio. Girti žmogų su patyčiomis, stengiantis sukelti nepelnytą jo pasitenkinimą, kad paskui galima būtų pasityčioti – nedraugiška, nemandagu, nekultūringa. Nemandagu ir gausiai, be saiko žerti pagyrimus, komplimentus, juos išpūsti, perdėti. Be to, reikia pabrėžti ir tai, kad kalbėdami su vyresniais už save, aukštesnes pareigas užimančiais žmonėmis, verslo partneriais turime būti itin santūrūs. Jei susiklosčiusios aplinkybės skatina ir jiems išreikšti pagyrimą ar pasakyti kokią pastabą, tai reikėtų ištarti oficialesniu, iškilmingesniu stiliumi. Atsakyti į tam tikrą pastabą ar giriamuosius žodžius galima įvairiai. Dažniausiai sakomi padėkos žodžiai (ačiū, dėkui). Į komplimentą galima atsakyti ir komplimentu: Tu irgi gerai atrodai. Tau taip pat puikiai pavyko įgyvendinti šį projektą. Ir tavo puikus charakteris.

Reikėtų aptarti ir visas atsisveikinimo formas. Senas lietuviškas sudiev tinka atsisveikinti su visais, visur ir visada. Be to, galima atsisveikinti ir pasakant viso gero, viso labo. Reikėtų paminėti ir tai, kad šalia viso gero yra ir laipsniuota forma viso geriausio. Su oficialiais asmenimis taip atsisveikinti netinka. Panašus atsisveikinimas ir iki susitikimo. Tokios darybos atsisveikinimų, bendraujant su kolegomis ar darbo partneriais girdime gana dažnai: Iki kito susitikimo, iki greito, iki vakaro, iki rytojaus…tardami atsisveikinimo žodžius, kartu išreiškiame ir linkėjimus. Žodžiu sudiev linkime, kad atsisveikinantį ar pasiliekantį lydėtų dievas, žodžiais likite sveiki – linkime sveikatos. Atsisveikinimai viso gero (geriausio), viso labo yra pasisekimo linkėjimai. Rodyti dėmesį;

Nevengti akių kontakto;

Atidžiai išklausyti;

Nevengti šypsenos;

Kalbėti aiškiai, formuluoti taikliai;

Mokėti tinkamai baigti pokalbį

Mandagumo įvardis jūs pradėtas vartoti, nusižiūrėjus kaimynų slavų, vokiečių kalbas. Nuo senų laikų kreipimasis į vieną asmenį įvardžiu jūs, reiškė tam tikrą pagarbą, o kartu ir ypatingą mandagumą. Kai kurie kalbos tyrinėtojai teigia, jog įvardžio jūs vartojimas turi gilias tradicijas ir vartojamas pagarbiai kalbant su visai nepažįstamais žmonėmis arba įsižeidus, supykus, juokais. Reikėtų paminėti ir tai, jog tame pačiame pokalbyje, kreipiantis į tą patį asmenį, įvardžių tu ir jūs kaitalioti nevertėtų.

Mandagumo įvardis jūs derinamas su veiksmažodžių daugiskaitos antruoju asmeniu. Pasakymai Jūs pavargote, Jūs pailsėkite vienodai tinka ir vienam asmeniui, ir keliems asmenims, ir vyrams, ir moterims. Tiktai iš sudurtinio tarinio vardinės dalies galima spręsti, į ką kreipiamasi: Jūs esate visų gerbiamas. Jūs man daug gera esate padariusi.

Įvardžiu pats, pati arba sveikas, -a, kreipiamės į draugus ar bendradarbius, norėdami išvengti stačiokiško tu ir kartu jausdami, kad mandagumo įvardžiai tamsta ar jūs lyg ir perdaug šalti draugiškiems mūsų santykiams ar per daug garbės teiktų pašnekovams.