Etiketogidas.lt » Elgesio etiketas

Ar mandagu rankas laikyti kišenėse?

www.etiketogidas.lt — Mon, 11 Jan 2010 16:50:14 +0000

Rankas laikyti kišenėse kalbantis su pašnekovu nemandagu, mes atrodome nepagarbūs. Neoficialioje aplinkoje viena ranka kišenėje leistina.

Susipažįstant, sveikinantis, prisistatant ar sakant sveikinimo kalbą kišenėse rankų laikyti negalima. Tai galioja ir vyrams, ir moterims.

Kaip sėstis į automobilį?

www.etiketogidas.lt — Sat, 12 Dec 2009 06:35:11 +0000

Jeigu vyras atidaro mašinos dureles savo žmonai, tai reiškia: arba mašina nauja, arba žmona.

Čia galime tarti pagiriamąjį žodį vyrams – į automobilį sėstis jie tikrai moka! Na, o moterims dar yra ko pasimokyti. Daugelis jų šiandien vairuoja ne prasčiau už vyrus, tačiau sėdant į automobilį jų mėgdžioti nereikėtų: kelti vieną koją vidun ir kartu sėstis nedera ne tik dėvint sijoną. Tai kaipgi joms elgtis? Pirmiausia moteris atsisėda ir tik paskui įkelia abi kojas.

Etiškas susipažinimas

www.etiketogidas.lt — Fri, 04 Dec 2009 16:33:33 +0000

Laikas įnešė daug permainų ir šioje žmonių bendravimo srityje. Anksčiau galiojusi taisyklė, kad du žmones supažindina trečias, pamažu nyksta. Be abejo, labai gražu, kai nepažįstamieji supažindinami, tačiau gyvenimo tempas verčia būti veikliems ir savarankiškiems, tad ir etiketas leidžia prisitaikyti patiems. Pirmiausia pasakome savo vardą ir pavardę. PVZ.: Andrius Paulauskas, laba diena“. Darbovietėje priduriame pareigas. Nereikia pamiršti, kad jaunesnis prisistato vyresniam, žemesnis rangu viršesniam, vyras – moteriai.

Kaip ir visur, taip ir čia reikėtų atsižvelgti į aplinkybes ir nesilaikyti taisyklių aklai. Pavyzdžiui, jauna mergina gali prisistatyti pagyvenusiam vyriškiui arba rangu aukštesnis vyras – damai, jei tai nėra tarnybinis bendravimas.

Ar visada susipažįstant būtina sakyti „labai malonu“?

Susipažįstant dviem žmonėms bene dažniausiai tenka išgirsti sakant „labai malonu“ arba „malonu“. Tačiau ne mažiau tinka paspausti ranką bei pakartoti pašnekovo pavardę, arba ne oficialioje situacijoje vardą. Pvz.: „Laba diena, pone Petraiti“ arba „Sveiki, pone Jonai“.

Gero elgesio svarba auklėjant vaiką

www.etiketogidas.lt — Sun, 25 Oct 2009 19:43:14 +0000

Geras elgesys vaiko aukėjimui toks pat svarbus kaip skaitymas, rašymas arba aritmetika. Jeigu jūsų vaikas nuo mažens įprato girdėti žodžius „prašau“, „ačiū“, tai jis kur kas noriau juos vartos ir pradėjęs kalbėti. Nuo pustrečių metų vaikas turėtų tarti „stebuklingus“ žodžius „prašau“ ir „ačiū“, kai ko nors nori arba jam duodama. Trijų ar ketverių metų vaikas jau turėtų gerai suprasti mandagumo sąvokas ir žinoti, ką reiškia dalytis, rodyti pagarbą kitiems, atsiprašyti. Ketverių ar penkerių metų vaikui tėvai jau neturėtų priminti jog jis sakytų „prašau“ ir „ačiū“ arba paduotų ranką. Tai turi būti įgudis.

Štai keletas pagrindinių vaikams būtinų taisyklių:

Sveikintis,
Sakyti „prašau“, „ačiū“, „atsiprašau“,
Paduoti ranką,
Gerbti vyresnius,
Gerbti tėvų ir kitų asmens teises,
Kalbinamas kalbėtis,
Neįsiterpti į suaugusių pokalbius,
Viešuose vietose elgtis ramiai,
Neliesti ir nežaisti su kitų žmonių daiktais, jeigu nėra leista,
Sutarti su broliais, seserimis ir kitais vaikais.

Atminkite, kad mokyti elgesio prie stalo reikia pagal amžių. Beprasmiška dviejų metų vaikui aiškinti, kad jis turi kramtyti susičiaupęs ir nelaikyti alkūnių ant stalo. Jis ne tik fiziškai nesugebės, bet paprasčiausiai nesupras, kam to reikia. Jei palauksite kol vaikas bus penkerių ar šešerių metų, kai jis jau galės suvokti gerą elgesį ir laikytis jo reikalavimų, tada šis mokslas bus daug malonesnis ir sėkmingesnis.

Mokant gero elgesio meilė ir pagarba yra geriausi pagalbininkai. Baimė ir pažeminimas niekada neduos gerų rezultatų. Vaikų išdidumas trapus, juos galima lengvai įžeisti ar pažeminti. Jeigu norite kad vaikas išmoktų gerų manierų, t.y. rodytų pagarbą kitiems, tai jūs pats privalote gerbti jį.

Jei privalote sudrausminti vaiką, nedarykite to prie kitų. Nusiveskite jį į kitą kambarį. Tai išgelbės jūsų draugus ir vaiką nuo nepatogumo, o vaikui padės suprasti situacijos rimtumą.

Labai svarbu priminti taisyklę tuo metu, kai ji sulaužoma. Toleruodamas blogą elgesį, jūs niekam nepasitarnaujate. Visą dieną dirbantys tėvai ir pamatantys savo vaiką tik per vakarienę, kartais nenori gadinti to trumpo laiko drausmei įvedinėti. Bet toks nesikišimas duos tik trumpalaikį vaisių. Gal pietūs ir nebus tokie įtempti, jeigu nepriminsite vaikui, kad kramtytų susičiaupęs, tačiau apskritai jis liks nenukentėjęs. Vaikai, mokantys gerai elgtis prie stalo, įgyja tai nuo mažumės.

Privatūs pokalbiai telefonu

www.etiketogidas.lt — Mon, 07 Sep 2009 13:51:37 +0000

Šiandien privatūs pokalbiai telefonu populiarūs ne tik tarp draugų, giminaičių, bet ir tarp kartu dirbančių kolegų, nes daugelis kompanijų griežtai reglamentuoja asmeninius pokalbius darbo metu. Asmeniniams telefono pokalbiams taip pat taikytini protokolo reikalavimai. Bet kuriam asmeniui privačiai galima skambinti tik tuo atveju, jei savo namų telefono numerį yra davęs pats šeimininkas, tai yra jeigu jis nėra gautas iš trečiųjų asmenų. Paskambinę prisistatome pirmieji, nesvarbu, ar atsiliepė mums reikalingas asmuo, ar kas kitas. Atsiliepiant prisistatyti nebūtina, sakoma tiesiog „alio“. Jeigu pokalbio metu telefonas išsijungia, perskambinti turi tas, kas skambino, nes atsiliepęs asmuo gali nežinoti, iš kur skambinta. Rytais į namus galima skambinti nuo 7 val., vakarais – iki 21 val. Jei skambina vėliau, leidimą dera gauti iš anksto. Be abejo, ši taisyklė negalioja ekstremaliais atvejais, tarkim, jei įstaigoje kilo gaisras arba jeigu ji apiplėšta. Nedera skambinti į namus ir tuo metu, kai transliuojama svarbiausia informacinė laida arba kitos populiarios ar visai visuomenei svarbios laidos. Pokalbio trukmė neribojama, bet jei gerbsime pašnekovą ir taupysime pinigus, mintis išmoksime reikšti trumpai. Pokalbio pabaigą turi inicijuoti skambinantysis, nebent šneka būtų pernelyg ilgai užsitęsusi, o jūs kur nors skubėtumėte, – tokiu atveju turite mandagiai pasakyti apie tai pašnekovui. Nors telefonas yra būtina ryšio priemonė, piktnaudžiauti juo negalima. Nemandagu tenkintis telefono pokalbiu tais atvejais, kai reikia kur nors dalyvauti asmeniškai.

Verslo pokalbiai telefonu

www.etiketogidas.lt — Mon, 07 Sep 2009 13:41:34 +0000

Nuomonė apie įstaigą dažnai susidaroma iš to, kaip jos darbuotojai kalba telefonu, ypač jei vienintelis ryšys su firma yra telefonas. Sekretorė turi: kalbėti telefonu mandagiai ir kompetentingai; telefonogramas užrašyti aiškiai ir perduoti atitinkamiems firmos darbuotojams; sudaryti sąrašą žmonių, kuriems vadovas turi paskambinti; parengti dokumentus, kurių vadovui gali prireikti skambinant telefonu. Įvairiems pokalbiams telefonu pirmiausia reikia pasirinkti tinkamą vietą ir laiką. Negalima savo pažįstamų, bendradarbių ir namiškių trukdyti jų darbo metu tik tam, kad paplepėtume. Prieš skambinant visuomet patartina pagalvoti, ar tas skambutis būtinas, ar visais atvejais tinka naudotis telefonu. Įstaigos vidaus taisyklėse turėtų būti nurodyta, kaip darbuotojams atsiliepti į skambučius. Nuo atsiliepiančiojo prasideda pirmoji pažintis su įstaiga, todėl darbuotojui nevalia atsiliepti paprastu „alio“. Suskambėjus telefonui ragelį reikia stengtis pakelti kuo greičiau, bet ne anksčiau kaip po antro skambučio. Keliantis ragelį prisistato pirmas ir pasako tokią tipinę trijų dalių informaciją:

▪ pasisveikinimas,

▪ savo institucijos pristatymas,

▪ savęs pristatymas, pasakant vardą, pavardę, pareigas.

Galima pateikti ir trumpesnę informaciją – tik institucijos pavadinimą ir savo pavardę. Kai kurie organizacijų vadovai patys atsiliepia į skambučius. Tinkamai atsiliepti derėtų taip: „Sveiki, aš Vardas Pavardė“, „Labas rytas, Vardas Pavardė klauso“ arba paprasčiausiai „Vardas Pavardė“. Jei skambinate jūs, duokite žmogui kitame laido gale pakankamai laiko atsiliepti – tegul telefonas suskamba mažiausiai šešis kartus. Paskambinę būtinai pasisveikinkite ir prisistatykite. Jokiu būdu neprisistatykite geriausiu draugu to, kuriam skambinate, tik tam, kad jus greičiau sujungtų. Jei surinkote ne to abonento numerį arba ne taip sujungė, nepamirškite pasakyti „atsiprašau“. Kalbant telefonu mūsų balsas turėtų skambėti aiškiai ir lėtai, nes nerišliai pateikta informacija gali būti perduota iškraipyta.

Kalbėjimas telefonu

www.etiketogidas.lt — Mon, 07 Sep 2009 13:32:46 +0000

Sunku įsivaizduoti šiandieninį gyvenimą be telefono. Telefonas tapo populiariausia ryšių priemone, padedančia žmonėms jų kasdieniniame darbe ir asmeniniame gyvenime. Telefonu žmonės ne tik palaiko ryšius, bet ir moko, auklėja, apkalba ir t.t. Telefonas paskatino naujų elgesio taisyklių atsiradimą, kaip antai: niekur neiname pirma nesusitarę telefonu. Tiesioginė telefono paskirtis – keistis informacija. Tam tikrais atvejais jis yra pranašesnis už laišką ar faksogramą. Jūs girdite pašnekovą ir jaučiate jo nuotaiką, todėl galite pasirinkti tinkamą balso tembrą ir reikiamus žodžius. Linksmas, aiškus ir nuoširdus balsas labiausiai tinka bendraujant telefonu. Bendraudami tiesiogiai turime daug galimybių reikšti mandagumą ar draugiškumą ne tik žodžiais, bet ir gestais, o kalbėdami telefonu savo geras manieras parodome vien tik žodžiais, todėl juos reikėtų parinkti rūpestingiau negu kalbantis akis į akį. Mūsų įtemptame kasdieniame gyvenime tai nėra lengva, tačiau turime suprasti, kad netinkamas žodis, neatidi kalbėjimo telefonu maniera gali sukelti didesnių nesusipratimų negu tiesioginiame pokalbyje. Darbiniams ir privatiems telefono pokalbiams taikomi skirtingi reikalavimai.

Kaip mes kalbame

www.etiketogidas.lt — Mon, 07 Sep 2009 13:25:17 +0000

Žmogus, kūdikystėje išmokęs gimtąją kalbą, visą gyvenimą ja naudojasi, bet, deja, kalbos kultūros taip ir neįvaldo. Matyt, paprasčiausiai dėl to, kad šiems dalykams neskiria dėmesio. O juk kalba bene labiausiai reprezentuoja žmogų, parodo jo išsiauklėjimą ir kultūrą. Kalba yra pagrindinė mūsų bendravimo su kitais žmonėmis priemonė. Kalbėdami mes keičiamės mintimis, išgyvenimais, perteikiame vieni kitiems įvairią informaciją. Tačiau kalba padeda mums ne tik bendrauti, atskleisti kitiems mūsų vidinį pasaulį. Ji puikiai atspindi ir mūsų santykį su kitais žmonėmis, rodo mūsų didesnę ar mažesnę pagarbą arba, priešingai, – nepagarbą kitiems. Taigi rūpindamiesi kalbos kultūra, tuo pačiu rūpinamės bendravimo kultūra, parodome, jog iš tikro gerbiame žmones, su kuriais tenka vienaip ar kitaip susidurti. Iš tikrųjų mes kartais net nė neįsivaizduojame, kiek skausmo ir nemalonumų galime suteikti žmonėms vienu vieninteliu neatsargiu žodžiu arba nevykusiu išsireiškimu. Neįmanoma įvaldyti kalbos kultūros, nuolat netobulinant savo šnekamosios kalbos, jos negryninant, nepaisant elementarių kalbos taisyklių, kalbant žargonu, vartojant barbarizmus, necenzūriškus žodžius. Kitaip tariant, kad išmoktume kalbos kultūros, būtinai turime mokytis ne tik rašybos ir tarties, bet ir elementarių dorovės bei etiketo taisyklių. Kaip teigė F. De Sosiūras, „tautos papročiai atsispindi kalboje, o kita vertus – kalba formuoja tautą“. Tautos savitumą atspindi ir jos kalbos etiketas. Kalbos etiketas – kalbinė mandagumo išraiška. Kalba reiškiasi dviem būdais: sakytiniu ir rašytiniu. Abu jie turi savas vartojimo sritis, savus raiškos būdus, norminimo tradicijas. Sakytinei kalbai svarbu ne tik kalbos taisyklingumas, tai yra kalbos kultūros paisymas, bet ir kiti, su kalbos sistema nesusiję dalykai: kalbos aiškumas, tempas, dikcija ir pan.
Gimtoji kalba, egzistuojanti žmogaus sąmonėje kaip tam tikrų gebėjimų sistema, sudaro neatskiriamą kiekvieno žmogaus asmenybės dalį. Kiekvienas žmogus privalo rūpintis savo kalba, puoselėti ją, nes tik jis yra atsakingas už savo kalbą, jos plėtotę ir raišką. Aukšta kalbos kultūra padeda žmonėms darniai bendrauti, pasiekti didesnį abipusį supratimą, sukurti subtilesnę žmonių santykių darną.

Oficialūs pokalbiai

www.etiketogidas.lt — Mon, 07 Sep 2009 12:46:11 +0000

Dėl visų galimų pokalbių būtina susitarti iš anksto telefonu. Joks vizitas neturi būti netikėtas. Oficialius pokalbius galima suskirstyti į tris tipus:

✓ Pažintinis pokalbis (15-20 min.). Jo esmė – susipažinti ir informuoti apie save ar savo instituciją. Pokalbio metu vyrauja bendros temos, pasikeičiama vizitinėmis kortelėmis.

✓ Protokolinis pokalbis (apie 40 min.). Jis aukštesnio lygio, griežtai reglamentuotas. Protokoliniame pokalbyje iškeliamos problemos, bet nieko nekalbama apie jų sprendimą.

✓ Derybinis pokalbis (trukmė neribojama). Jo metu svarstomos visos abiem šalims aktualios problemos. Pokalbyje būtina pasiekti rezultatą, net jeigu jis būtų neigiamas. Organizuojant bet kokį pokalbį, vertėjais turėtų pasirūpinti atvykstantieji. Deja, dažniausiai tai – šeimininkų rūpestis, tačiau dėl to būtina susitarti iš anksto. Norint filmuoti ar įrašyti pokalbį, reikia gauti kitos šalies sutikimą. Pažymėtina, kad pokalbio metu nedera liesti nacionalinių, religinių ir kitų opių temų, kritikuoti šalies papročių. Neatsargus žodis gali įžeisti svečią ir netgi sužlugdyti derybas. Kalbėtis reikia pakankamai lėtai, ne per daug garsiai, nepertraukinėjant svečio. Pokalbio tonas turi būti ramus, net jeigu svarstoma tema nėra maloni.

Svečių priėmimas

www.etiketogidas.lt — Mon, 07 Sep 2009 12:38:58 +0000

Asmeninis žmonių bendravimas tampa vis didesne vertybe. Kad ir kokiu tikslu apsilankytų svečiai, – ar jie būtų klientai, ar verslo partneriai, – jaučiame pareigą priimti juos maloniai. Visus iki vieno atvykstančius svečius reikia pasitikti. Kur – nelygu svečio rangas. Pačius aukščiausius pasitinkame jau prie valstybės sienos ar oro uoste, ne tokius svarbius – prie organizacijos durų lauke, o kitus – ir savo kabinete. Sutinkančiojo rangas ir pareigos turėtų atitikti svečio pareigas ir rangą, tačiau gali būti ir pakopa žemesni. Jeigu svečias atvyksta su žmona, jį sutinkančiam šeimininkų atstovui taip pat dera būti su žmona. Pirmasis prisistatęs priimančiosios šalies atstovas pristato savo žmoną. Tada atvykusios šalies atstovas prisistato pats ir pristato savo žmoną. Jiems įkandin priimančios šalies delegacijos vadovas pagal rangą pristato savo delegacijos narius, o paskui tokia pat tvarka pristatoma ir atvykusios šalies delegacija. Sutinkant svečius oro uoste ar stotyje, šaunu įteikti gėlių visoms atvykusioms moterims. Sutikti ir išlydėti svečius ar jų garbei surengti priėmimą derėtų pačiam vadovui. Visą kitą laiką svečiais gali rūpintis ir kiti šeimininkų atstovai. Jei svečią pasitinkame darbo vietoje, sekretorė atsistoja ir apie jo atvykimą praneša vadovui. Net ir svarbius svečius prie darbo kabineto sustabdo sekretorė – ji pati praneša vadovui apie atvykusiuosius ir tik po to kviečia juos į vadovo kabinetą arba jų pasitikti išeina pats vadovas. Pasitinkant į kabinetą įžengusį svečią ar lankytoją reikia atsistoti, prieiti ir paspausti ranką. Pasisveikinus reikia pasiūlyti svečiui atsisėsti. Nedera svečio sodinti priešais didelį savo darbo stalą. Pageidautina, kad kabinete būtų staliukas, keli krėslai ar sofa. Svečiui skiriama garbinga vieta ant sofos, šeimininkas sėdasi į krėslą taip, kad svečias būtų jam iš dešinės. Jei sėdama ant sofos, svečias taip pat turi būti šeimininkui iš dešinės. Prieš pradedant kalbėti galima pasiūlyti svečiui kavos, arbatos, sulčių. Siūlome patys, jokiu būdu ne sekretorė – ji tik paruošia kavą ar arbatą. Nedera atnešti tuščius puodelius, o paskui pilti į juos kavą. Puodeliai paduodami jau pripilti kavos, pirmiausia – svarbiausiam svečiui. Taip pat elgiamasi su alkoholiniais gėrimais. Jei darbotvarkėje numatyti pietūs, jie organizuojami atskirai.