Etiketogidas.lt » Etiketas

Plaukų priežiūra

www.etiketogidas.lt — Thu, 10 Sep 2009 11:54:26 +0000

Plaukai – svarbi žmogaus įvaizdžio dalis, todėl būtina deramai juos prižiūrėti. Be to plaukai atlieka ir tam tikrą apsauginę funkciją – sulaiko tiesioginius saulės spindulius, saugo galvą nuo karščio, šalčio ir kt.

Tam, kad plaukai būtų švarūs, nebūtina naudoti daug šampūno ar plauti galvą kelis kartus, nes taip darydami, mes galime pažeisti plauko struktūrą, atimdami iš jo natūralias riebalines medžiagas, kurios plaukams suteikia elastingumą ir blizgesį. Plaukus derėtų plauti 1-4 kartus per savaitę, priklausomai nuo aplinkos faktorių, kuriose Jūs dirbate ir nuo natūralių galvos odos ypatybių – polinkio riebaluotis.

Patartina pasirinkti kasdieninio naudojimo šampūną, nes jame yra mažesni kiekiai detergentų, jie švelnesni ir ne tokie dirginantys (ypač tai svarbu, jei plaukus plausite dažnai). Galite rinktis ir vaikiškus šampūnus, nes jie yra švelnūs, be dažančių medžiagų ir turintys mažesnį kiekį konservantų.

Jei galvos oda sveika, ji yra rausvos spalvos, nepleiskanoja. Pasirodžius galvos odos suerzinimo požymiams, pravartu kreiptis į kosmetologą ar dermatologą.

Apie 40% žmonių kenčia nuo pleiskanų. Pleiskanojimas paprastai prasideda paauglystėje, bręstant, kai pagausėja riebalų gamyba ir plaukai tampa riebūs. Vyresniems žmonėms pleiskanos atsiranda rečiau, nes jų plaukai sausesni. Manoma, kad pleiskanos atsiranda dėl per didelio jautrumo grybelinėms bakterijoms Pityros porum ovale.

Dauguma įprastų šampūnų nuo pleiskanų šių bakterijų neveikia, jie tik padeda lengviau pasišalinti odos dalelėms. Todėl būtina pasitarti su dermatologu dėl galimų gydymo būdų.

Venkite išsiplovę plaukus eiti į šaltą aplinką – tai labai kenkia Jūsų plaukams (ir sveikatai apskritai). Naudodami plaukų džiovintuvus, stenkitės plaukų neperdžiovinti, nes jie taps šiurkštūs, lūžinės, šakosis plaukų galai. Visada palikite plaukus šiek tiek drėgnus. Patartina, kol plaukai šlapi, šukuoti juos tik retomis šukomis, jokiu būdu ne šepečiu. Norint, kad plaukai taptų paklusnūs, galima naudoti fiksatorius – putas, įvairius žele, laką, plaukų vašką. Įsigyjant plaukų priežiūros priemonę, atkreipkite dėmesį į jos galiojimo datą, sudėtį (ar nesate alergiškas – alergiją gali sukelti sudėtinės lako dalys – polimerai, eteris, aldehidai ar kvapiosios medžiagos ), konsistenciją. Lakas padeda susidoroti su neklusniais plaukais, bet naudojant laką labai dažnai ar gausiai, gausime priešingą efektą – plaukai velsis, lūžinės, praras blizgesį. Tai alkoholio, eterio, esančio plaukų lake poveikis, jie ardo plaukų riebalinę apsauginę dangą.

Jei plaukai yra šiurkštūs, nepaslankūs, juos sunku iššukuoti, patartina naudoti plaukų balzamus ir kaukes, kurių sudėtyje esančios medžiagos (proteinai, augalų ekstraktai, natūralios vaisių rūgštys ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos), padės susidoroti su šia problema.

Atskira problema yra plaukų cheminis sušukavimas ir dažymas. Šių procesų metu dažniausiai yra pažeidžiama plauko struktūra – pirmu atveju cheminėmis medžiagomis plaukus fiksuojant, antru – suardant ir pakeičiant natūralius plaukų spalvinius pigmentus. Abiem atvejais naudojamos stipriai veikiančios plaukų struktūrą medžiagos – polimerai, alkoholiai, esteriai, eteriai, peroksidai ir t.t.

Be to būtina pasidomėti, ar šioms medžiagoms nesate jautrūs. Mokslas dar neišrado, o pramonė dar negamina absoliučiai nekenksmingų plaukams dažų. Todėl turėtume vengti dažno šių aktyvių cheminių medžiagų poveikio.

Oficialūs pokalbiai

www.etiketogidas.lt — Mon, 07 Sep 2009 12:46:11 +0000

Dėl visų galimų pokalbių būtina susitarti iš anksto telefonu. Joks vizitas neturi būti netikėtas. Oficialius pokalbius galima suskirstyti į tris tipus:

✓ Pažintinis pokalbis (15-20 min.). Jo esmė – susipažinti ir informuoti apie save ar savo instituciją. Pokalbio metu vyrauja bendros temos, pasikeičiama vizitinėmis kortelėmis.

✓ Protokolinis pokalbis (apie 40 min.). Jis aukštesnio lygio, griežtai reglamentuotas. Protokoliniame pokalbyje iškeliamos problemos, bet nieko nekalbama apie jų sprendimą.

✓ Derybinis pokalbis (trukmė neribojama). Jo metu svarstomos visos abiem šalims aktualios problemos. Pokalbyje būtina pasiekti rezultatą, net jeigu jis būtų neigiamas. Organizuojant bet kokį pokalbį, vertėjais turėtų pasirūpinti atvykstantieji. Deja, dažniausiai tai – šeimininkų rūpestis, tačiau dėl to būtina susitarti iš anksto. Norint filmuoti ar įrašyti pokalbį, reikia gauti kitos šalies sutikimą. Pažymėtina, kad pokalbio metu nedera liesti nacionalinių, religinių ir kitų opių temų, kritikuoti šalies papročių. Neatsargus žodis gali įžeisti svečią ir netgi sužlugdyti derybas. Kalbėtis reikia pakankamai lėtai, ne per daug garsiai, nepertraukinėjant svečio. Pokalbio tonas turi būti ramus, net jeigu svarstoma tema nėra maloni.

Svečių priėmimas

www.etiketogidas.lt — Mon, 07 Sep 2009 12:38:58 +0000

Asmeninis žmonių bendravimas tampa vis didesne vertybe. Kad ir kokiu tikslu apsilankytų svečiai, – ar jie būtų klientai, ar verslo partneriai, – jaučiame pareigą priimti juos maloniai. Visus iki vieno atvykstančius svečius reikia pasitikti. Kur – nelygu svečio rangas. Pačius aukščiausius pasitinkame jau prie valstybės sienos ar oro uoste, ne tokius svarbius – prie organizacijos durų lauke, o kitus – ir savo kabinete. Sutinkančiojo rangas ir pareigos turėtų atitikti svečio pareigas ir rangą, tačiau gali būti ir pakopa žemesni. Jeigu svečias atvyksta su žmona, jį sutinkančiam šeimininkų atstovui taip pat dera būti su žmona. Pirmasis prisistatęs priimančiosios šalies atstovas pristato savo žmoną. Tada atvykusios šalies atstovas prisistato pats ir pristato savo žmoną. Jiems įkandin priimančios šalies delegacijos vadovas pagal rangą pristato savo delegacijos narius, o paskui tokia pat tvarka pristatoma ir atvykusios šalies delegacija. Sutinkant svečius oro uoste ar stotyje, šaunu įteikti gėlių visoms atvykusioms moterims. Sutikti ir išlydėti svečius ar jų garbei surengti priėmimą derėtų pačiam vadovui. Visą kitą laiką svečiais gali rūpintis ir kiti šeimininkų atstovai. Jei svečią pasitinkame darbo vietoje, sekretorė atsistoja ir apie jo atvykimą praneša vadovui. Net ir svarbius svečius prie darbo kabineto sustabdo sekretorė – ji pati praneša vadovui apie atvykusiuosius ir tik po to kviečia juos į vadovo kabinetą arba jų pasitikti išeina pats vadovas. Pasitinkant į kabinetą įžengusį svečią ar lankytoją reikia atsistoti, prieiti ir paspausti ranką. Pasisveikinus reikia pasiūlyti svečiui atsisėsti. Nedera svečio sodinti priešais didelį savo darbo stalą. Pageidautina, kad kabinete būtų staliukas, keli krėslai ar sofa. Svečiui skiriama garbinga vieta ant sofos, šeimininkas sėdasi į krėslą taip, kad svečias būtų jam iš dešinės. Jei sėdama ant sofos, svečias taip pat turi būti šeimininkui iš dešinės. Prieš pradedant kalbėti galima pasiūlyti svečiui kavos, arbatos, sulčių. Siūlome patys, jokiu būdu ne sekretorė – ji tik paruošia kavą ar arbatą. Nedera atnešti tuščius puodelius, o paskui pilti į juos kavą. Puodeliai paduodami jau pripilti kavos, pirmiausia – svarbiausiam svečiui. Taip pat elgiamasi su alkoholiniais gėrimais. Jei darbotvarkėje numatyti pietūs, jie organizuojami atskirai.

Pasisveikinimas

www.etiketogidas.lt — Mon, 07 Sep 2009 12:25:56 +0000

Pasisveikinimu prasideda diena ar pokalbis. Sutiktą artimą ar pažįstamą žmogų visada sveikiname. Sveikinamės nuoširdžiai ir maloniai. Nereikia laukti, kol kitas pasveikins mus. Nieko bloga, jeigu pirmieji pasveikinsime savo pažįstamą, – galbūt jis mūsų nepastebėjo arba, jei ilgai nesimatėme, tiesiog nepažino. Net ir labiausiai skubėdami ar būdami išsiblaškę neturime pamiršti, kad neatsakyti į pasisveikinimą yra nemandagu ir privačioje, ir darbo sferoje. Pasisveikinimas – tai pagarbos ir draugiškumo išraiška. Pasisveikinimo pirmumą sąlygoja tam tikros nusistovėjusios normos. Vyro lydima moteris pirmoji pasveikina sutiktą vieną moterį, po to sutiktąją sveikina vyras; jei susitinka dvi poros, sveikinamasi taip: moteris pasveikina moterį, vyrai pasveikina moteris ir pasisveikina tarpusavyje. Jei kartu yra vaikų, dėmesys pirmiausiai skiriamas šiems. Sveikinantis neturi būti cigaretės dantyse, o rankų – kišenėse. Pasisveikinimas susideda iš dviejų dalių – žodžių (verbalinės) ir veiksmų (techninės). Jeigu norime palinkėti žmogui gero, malonaus ryto, dienos ar vakaro, sakome „Labas rytas“, „Laba diena“ ar „Labas vakaras“. Šias frazes tariame tiksliai ir aiškiai, bet svarbiausia, – draugiškai ir nuoširdžiai, o ne familiariai ar išdidžiai. Sveikindamiesi žiūrime į akis, o ne į ausį, žemę ar pan. Savaime suprantama, kad sveikindamiesi rankas ištraukiame iš kišenių. Su artimu pažįstamu ar draugu sveikinamės nuoširdžiau ir laisviau negu su mažai pažįstamu. Protokolinis pasisveikinimo veiksmas gali būti:

➢ rankos paspaudimas,

➢ rankos pabučiavimas,

➢ galvos linktelėjimas.

Visais šiais atvejais iniciatyvą rodo aukštesnis rangu asmuo – jis pirmas ištiesia ranką ir pan. Rankos paspaudimas rodo pokalbio pradžią ir pabaigą. Nepaspausti kito ištiestos rankos negalima. Stipriai spausti rankos nevalia, tačiau per silpnai taip pat nederėtų. Ir vyrui, ir moteriai ranką spaudžiame vienodai. Mandagiau sveikintis be pirštinių. Jei viena iš šalių nusimauna pirštinę, antrajai tas privalu. Vienintelė išimtis – kai moteris dėvi vakarines pirštinaites. Bet jei moteris vis dėlto nusimauna pirštinaitę, – supraskite tai kaip pagarbos ženklą. Moters rankos bučiavimas – šiuo metu retokai pasitaikanti protokolinė pasisveikinimo forma. Jei ranka tiesiama delnu žemyn, vadinasi norima, kad ją pabučiuotų. Tokiu atveju lenkiantis ranka keliama aukštyn, tačiau ne aukščiau, kaip iki moters peties linijos. Likus keliems centimetrams iki rankos, imituojamas bučinys. Ranką reikia paimti už pirštų galiukų. Bučiuojant žiūrima į ranką. Bučiuoti ranką dera tik patalpose.Apkabinimu išreiškiama ypač didelė simpatija žmogui. Tačiau to daryti visiškai nedera sutikus žmogų pirmą kartą. Šis pasisveikinimas tinka toje draugijoje, kur taip sveikintis priimta. Kartais sveikinantis ar atsisveikinant pasibučiuojama. Tokiu atveju reikia tik priglausti skruostą prie skruosto, lūpomis neliečiant veido ar lūpų. Tą pačią dieną kelis kartus sutikus pažįstamą, kiekvienąkart galima ir nesisveikinti. Pakanka šyptelėti ar truputį linktelėti galvą, bet nemandagu praeiti be jokio dėmesio. Sveikindamasis gatvėje vyras lengvai linktelėdamas nusivožia skrybėlę ir laiko ją maždaug pečių aukštyje. Skrybėlės nukėlimas yra draugiškumo gestas. Sėdint restorane ar kavinėje sveikinamasi tik galvos linktelėjimu.

Protokolas ar Etiketas

www.etiketogidas.lt — Fri, 04 Sep 2009 12:48:52 +0000

Tarptautinio protokolo sąvoka pasaulinėje literatūroje apibūdinama
įvairiai: protokolas – vyriausybių ir jų atstovų oficialaus ir neoficialaus
bendravimo taisyklių visuma; tarptautinis protokolas – visuma visuotinai
pripažintų taisyklių ir tradicijų, kuriomis tarpusavio bendravimą grindžia
vyriausybės, užsienio reikalų žinybos, diplomatinės atstovybės, oficialūs
asmenys ir t.t.
Protokolo pagrindas – tai griežtos taisyklės, reglamentuojančios
sutikimų ir palydų tvarką, derybų ar pokalbių vedimą, priėmimų
organizavimą, dalykinio susirašinėjimo įforminimą, aprangą ir t.t.
Skiriamos kelios protokolo rūšys:
✓ Karališkasis protokolas
✓ Karinis protokolas
✓ Diplomatinis protokolas
✓ Tarnybinis protokolas
Daugelis protokolo taisyklių yra identiškos arba sutampa vienoje
ar kitoje srityje. Tačiau griežtų protokolo taisyklių laikymuisi didžiausią
reikšmę teikia diplomatai ir kiti oficialūs asmenys. Verslininkai taip pat
privalo ne tik teoriškai žinoti visas šias taisykles, bet ir be priekaištų
vykdyti jas praktinėje veikloje.
Etiketas apima įvairias elgesio formas, mandagumo taisykles.
Šiuolaikinio etiketo reikalavimai susiklostė per ilgą žmonių civilizacijos
gyvavimą. Etiketas – tai daugelio žmonių kartų patirties rezultatas, tai
formalių taisyklių taikymas iš anksto numatytose situacijose. Šios
taisyklės vadinamos tarptautinėmis, kadangi jos yra daugiau ar mažiau
vienodos visose šalyse.
Išsiaiškinę protokolo ir etiketo apibūdinimus ir jų reikšmę, tarp
šių dviejų sąvokų galime rasti tam tikrų panašumų bei skirtumų.
Svarbiausias panašumas būtų tas, kad tiek protokolas, tiek etiketas – tai
tam tikros elgesio, mandagumo taisyklės, kurias privalo žinoti žmonės,
nenorintys negatyviai išsiskirti iš kitų. Pagrindinis skirtumas tarp
protokolo ir etiketo būtų tas, kad protokolo reikalavimai yra griežti,
konkretūs ir be alternatyvos, o etiketas labiau grindžiamas patarimais,
kaip geriau, maloniau, tinkamiau…
Žmogus, išmanantis tarptautinio protokolo normas, bet kokioje
situacijoje jaučiasi jaukiau, stabiliau. Žinojimas teikia pasitikėjimo
savimi, išvaduoja nuo spėlionių, nervinės įtampos. Tam tikros bendravimo
bei elgesio taisyklės gyvuoja jau ne vieną amžių, jos yra bandytos
perbandytos, tad šiandien nieko naujo nereikia išradinėti – reikia tik
įsiminti protokolinio bendravimo normas, ir jo padiktuota mandagumo ir
pagarbos kalba leis susišnekėti bet kokioje situacijoje, bet kurioje
šalyje.

Verslo etiketas ir etika

www.etiketogidas.lt — Fri, 04 Sep 2009 11:57:50 +0000

Tarpusavio santykių valdymo procese kultūros taisyklių formavimas ypač būtinas šiandien, kai mes formuojame laisvos rinkos ekonomiką, kur didelę reikšmę turi ne fondai, paskyros ir įsakymai, o žmonių tarpusavio santykių, profesinės ir valdymo etikos normos.
Etika ir etiketas yra skirtingi dalykai. Etiketas labiau liečia mūsų tarpusavio santykių taisykles, kuriomis reguliuojame mūsų tarpusavio veiksmus su aplinkiniais. Liudviko XIV laikais prabangaus priėmimo metu svečiams įteikdavo korteles, kuriose būdavo surašytos elgesio taisyklės. Jos buvo vadinamos etiketėmis. Iš čia ir kilo terminas “etiketas”. Šiandien – tai išsiauklėjimas, geros manieros, mandagus bendravimas.
Etika – tai žmonių dorovinio elgesio, normų, jų pareigų visuomenės ir vienas kito atžvilgiu sistema.
Rinkos mechanizmas veikia pagal savus ekonomikos dėsnius. Įtraukdamas subjektą į “rinkos erdvę”, jis kartu suteikia jam galimybę ir verčia rinktis. Todėl į rinkos mechanizmą galima žiūrėti ne tik kaip į “instrumentą”, geriausiai atitinkantį žmogaus ir visuomenės poreikius bei padedantį individui įgyvendinti savo sumanymus, bet ir kaip į socialinį kultūrinį fenomeną, kurį galima vertinti moralės požiūriu. Verslininkas, kaips rinkos subjektas, yra šio fenomeno dalis. Jo elgesys, moralės principai, normos, vertybės ir yra verslo etikos objektas. Moralės principų, normų, taisyklių, padedančių elgtis verslo pasaulyje, visuma ir leidžia kalbėti apie verslininko, o plačiau – apie verslo etiką. Etiniu požiūriu verslą galima vertinti 5 aspektais:

1 verslininko charakterio bruožai (dorumas, lojalumas, kruopštumas) gali būti pavyzdžiu kitiems, skatinti ir burti žmones sumanymui realizuoti;
2 verslininko veiksmai kuriant turtą, žmonių gerovę, veiksmingai panaudojant išteklius, diegiant ekologiškai saugias technologijas ir kt;
3 firmos veiksmai (vartotojų interesų paisymas, gaminamų prekių ir paslaugų saugumas ir kt.) ir principai, kuriais grindžiama jos veikla;
4 firmos darbuotojų elgesys (su kolegomis, klientais);
5 firmos, verslo organizacijos santykiai su kitomis firmomis bei verslo organizacijomis.
Verslininkas valdo įmonę, organizuoja jos veiklą ir atsako už jos sėkmę. Pastaroji priklauso ne tik nuo verslininko įgūdžių bei mokėjimo naudotis tam tikrais įrankiais, bet ir gebėjimo priimti sprendimus, remtis visuomenės pripažintomis vertybėmis. Kitaip tariant, matyti progas ten, kur kiti mato tik sunkumus, neužmiršti ir etikos taisyklių, kuriomis grindžiama krikščioniškoji moralė.