Etiketogidas.lt » Svečių priėmimas

Vaišės namie

www.etiketogidas.lt — Mon, 02 Nov 2009 17:17:40 +0000

Anksčiau šeimininkė vaišėms ruošdavosi iki paskutinės akimirkos. Svečiams atvykus, ji jau nusivariusi nuo kojų, suirzusi. Bet tikrasis vargas dar priešaky. Reikia pamerkti gėles – nėra tinkamos vazos! Svečiai velkasi paltus – žinoma, visos pakabos užimtos! Svečiai pasivaišino aperityvu – nėra kur padėti tuščių taurių! Nešioji į stalą užkandžius, o orkaitėje čirška kepsnys. Kad tik nesudegtų!

Kai valgis jau ant stalo, reikia prižiūrėti, kad taurės nebūtų tuščios, kad niekam nieko netrūktų; tai padažo vargšė bėga atnešti, tai makaronus skuba užkaisti, tai desertą sutaisyti ir t.t. Svečiams atsisveikinus, ji su palengvėjimu atsidūsta.

Pažįstama istorija? Žinoma, bet kokios vaišės kainuoja daug triūso ir laiko, tačiau į panika pulti neverta. Pasikeitė netik šeimininkė, bet ir patys svečiai.

Jau seniai praėjo tie laikai, kai svečiai pas jus ateidavo prisikimšti pilvo. Jie nori ramiai ir maloniai su jumis pabendrauti, todėl negerai kai šeimininkė vis pradingsta tai virtuvėje, tai rūsyje – juk ir ji norėtų pabūti drauge su visais. Gerai, jei per vaišes viskas vyksta it sviestu patepta, puiku, jei svečiai negaili komplimentų, bet to nepakanka. Kad vaišės būtų šventė ir svečiams, ir šeimininkams, reikia keisti ne tik valgiaraštį, bet ir pačią vaišių paruošimo tvarką bei vietą.

Kaip susodinti svečius prie stalo

www.etiketogidas.lt — Fri, 09 Oct 2009 17:10:43 +0000

Kam reikalinga tvarka? Ar šeimininkas negalėtų kiekvienam svečiui nuroyti, kur sėstis? Žinoma, galėtų, juolab kai svečių nedaug. Tačiau tai gana keblus dalykas. Kurie svečiai gali sėdėti greta? Kurie ras bendrą kalbą? Ar jūs vietas paskirstot svečiams tik atėjus, ar iš anksto apgalvojat, kur kas sėdės? Svarbiausia nepasodinti greta žmonių:

kurie negali vienas kito pakęsti,
kurių interesai skirtingi arba visai priešingi,
kurie kalba skirtingomis kalbomis,
kurių amžius labai skirtingas (kitas dalykas, jei greta sėdės anūkas ir senelis arba jaunas su senu, kurie gerai vienas kitą pažįsta ir turi apie ką kalbėti).

Bus paprasčiau, jei svečiai pasirinks kaimyną. Bet jei laukiat daugiau svečių, geriau vietas prie stalo nurodyti (o jei stalų daug, tai bent jau prie kurio stalo sėstis).

Sodindami svečius stenkitės, kad draugija vienoje elėje būtų kuo mišresnė, t.y. moterys ir vyrai susėstų pakaitomis. Poros nebūtinai turi sėdėti greta. Kas kita – įsimylėjėliai! Pagalvokite ir apie neįgaliuosius ar šiaip žmones, kurie priklauso nuo globėjo,- jų išskirti nedera. Jeigu vaikams nėra atskiro stalo, juos susodinkit taip, kad galėtų bet kada pakilti, neįkirėdami kaimynams. Mažyliai, kurie dar nesugeba patys valgyti, sėdi prie tėvų. Šeimininko vieta ten, iš kur gerai matyti visas stalas ir svečiai, o šeimininkės – kad būtų patogu bėgioti į virtuvę.

Garbės svečiai sėdi garbingiausioje vietoje – šalia šeimininkų. Jei šeimininkai sėdi stalo galuose, garbės svečiai jiems iš kairės ir dešinės. Jei šeimininkai sėdi iš kraštų, garbės vietos bus priešais juos.

Oficialūs priėmimai

www.etiketogidas.lt — Thu, 10 Sep 2009 12:55:24 +0000

Pagal tarptautinį protokolą įvairios vaišės, pobūviai, banketai vadinami priėmimais. Jie rengiami kokio nors asmens garbei, nacionalinių ar kalendorinių švenčių, sutarčių pasirašymo, vizitų, jubiliejų, įkurtuvių ir įvairiomis kitomis progomis.
Oficialūs priėmimai dažniausiai rengiami merijose, ambasadose, viešbučiuose, restoranuose. Tai priklauso nuo priėmimo iškilmingumo ir dalyvių skaičiaus.
Priėmimai gali būti rengiami ne tik norint poavaišinti svečius ir suteikti jiems kuo didesnį malonumą, bet ir padeda užmegzti, plėtoti dalykinius ryšius, kurti gerą šalies, įmonės ar asmens įvaizdį.
Rengiant priėmimą būtina numatyti daugelį dalykų: priėmimo tipą, svečių sąrašą, kvietimų išsiuntimą, svečių susodinimą, valgius ir gėrimus, tostus ir kalbas, priėmimo eigą ir t.t. Taip pat reikia pagalvoti, su kuo ir apie ką kalbėsite, su kuo susipažinsite, kaip atsakysite į įvairius klausimus ir pan.

Bendrieji priėmimų reikalavimai:

o Iškilminguose priėmimuose neapseinama be patarnautojų ar padavėjų.
o Gėrimai niekada nestatomi ant stalo, juos išnešioja padavėjai. Įsidėmėtina, kad iš pradžių geriami silpnesni gėrimai, po jų silpnesni.
o Į priėmimus būtina vėluoti, ir kuo svarbesnis svečias, tuo daugiau jis privalo vėluoti.
o Priėmimuose tinka muzika, gali būti rengiami šokiai.
o Bet kurį priėmimą papuoš gėlės.
o Pobūviui visada vadovauja šeimininkas ir šeimininkė.
o Šeimininkė ir šeimininkas pasitinka svečius stovėdami taip, kad kiekvienas priėjęs galėtų paduoti ranką iš pradžių šeimininkei, o po to šeimininkui.
o Būtina iš anksto sudaryti svečių sąrašą.
o Parenkant valgius patartina atsižvelgti į svečių skonį, tautines ir religines tradicijas, bei kitus dalykus.
o Valgiaraštis patiekiamas tik per labai oficialius priėmimus.

Priėmimų tipai

www.etiketogidas.lt — Thu, 10 Sep 2009 12:45:42 +0000

Priėmimai skirstomi į stovimus ir sėdimus, dieninius ir vakarinius.Dieniniai stovimi priėmimai: „Taurė šampano“ ir „Taurė vyno“.

„Taurės šampano“ priėmimas rengiamas kokia nors proga, taip pat ir kokiam nors asmeniui ar atvykusiai delegacijai pagerbti. Svečiai vaišinami šampanu, baltuoju ir raudonuoju vynu, sumuštiniais, pyragaičiais, sūriu, vaisiais. Valgius ir gėrimus išnešioja padavėjai. Jei priėmimo metu vaišinama šampanu, jo atsisakyti negalima. Šampanas dažniausiai geriamas iškilminga proga, todėl atsisakymas gali būti suprastas kaip nepagarba asmeniui ar įvykiui. Apranga gali būti kasdseininis kostiumas ar suknelė, arba kitaip tariant, darbinė. Priėmimo pradžia būna apie 12 val. ir trunka apie 1 val. laiko.

„Taurės vyno“ priėmimas rengiamas nelabai svarbia proga arba visai be progos, jis ne toks iškilmingas kaip „ Taurė šampano“, bet abiejų protokoliniai reikalavimai iš esmės vienodi.

Kitas priėmimų tipas yra vakariniai stovimi priėmimai, t.y. kokteilis, furšetas, bufetas.

Kokteilis – tai pats praktiškiausias būdas priimti ir pavaišinti daug žmonių. Kokteilis tinka kam nors pagerbti arbe draugų susiėjimui, jis dažnai rengiamas prieš labdaringus spektaklius ar koncertus. Į neoficialų kokteilį galima pakviesti ir telefonu, o į oficialų paprasatai siunčiamas kvietimas, kuriame gali būti nurodyta ir aprangos forma. Priėmimo metu geriami įvairūs kokteiliai, šampanas, vynas. Gėrimus išnešioja padavėjai. Kartais įrengiamas gėrimų baras. Jame gali būti ir vyno, ir stipriųjų gėrimų. Svečius gali aptarnauti padavėjas, bet jeigu jo nėra, svečiai gėrimus įsipilą patys.. Užkandžiai ruošiami tokie, kad nereikėtų įrankių, nebent gali būti mažų šakučių ar smeigtukų mažiems sumuštiniams ar įdasrytiesm kiaušiniams paimti. Radžia tarp 17 ir 18 val. ir trunka 2 val.

Furšetai – patys populiariausi priėmimai ne tik ietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Šio priėmimo metu valgoma tik šakutėmis. Furšeto metu patiekiama ne mažiau gėrimų nei kokteilių vakarėlyje, o užkandžių – kur kas daugiau. Serviruojamas vienas didelis stalas, kuris uždengiamas beveik siekiančia grindis staltiese. Stalą galima statyti salės viduryje arba palei sieną, paliekant nedidelį tarpą aptarnaujančiam personalui. Stalas serviruojamas taip, kad svečiams būtų patogu ir nereikėtų grūstis prie stalo. Šeimininkai priėmimo pradžioje turėtų stovėti prie įėjimo į salę ir sutikti svečius. Šeimininkas iš karto siūlo paimti taurę šampano ar vyno iš šalia stovinčio padavėjo arba netoliese esančio stalelio. Svečiai vaišinami 3-4 šaltaisiais žuvies patiekalais ir 3-4 mėsos patiekalais, įvairiomis mišrainėmis, daržovėmis, vaisiais, pyragaičiais. Svečiai apsitarnauja patys, padavėjai tik pakeičia indus, papildo užkandžių lėkštes, įpila gėrimų, įdeda ledų. Furšeto privalumas – laisvas bendravimas. Tačiau po to, kai jau pasakomos kalbos ir paskelbiasmi tostai, renginio šeimininkai turėtų skirti šiek tiek dėmesio kiekvienam svečiui. Apranga nurodoma kvietimuose. Prasideda tarp 17-19 val., ir trunka apie 2 val.

Bufetas – tai yra taip vadinamas pobūvis, kai maistas sudėtas ant stalo, o svečiai apsitarnauja patys, dar kitaip jis vadinamas švedišku stalu. Nuo furšeto bufetas skiriasi tuo, kad susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – susitikimas su garsiu žmogumi, koncertas ar filmo peržiūra, antroji vaišės. Svečiai prieina prie stalo, kaire ranka ima servetėlę, ant jos deda lėkštutę, prieš tai į ją įsidėję valgomuosius įrankius. Įsidėję maisto dešine ranka jie ima taurę su vynu, sultimis ar kitokiu gėrimu. Valgant galima prisėsti prie mažų staliukų, įsitaisyti ant sofų, fotelių. Prasideda tarp 17-19 val., trunka apie 2 val.

Kitas priėmimų tipas yra dieniniai sėdimi priėmimai, t.y. kviestiniai pusryčiai, arbatėlė, ponių kava, žurfiskas.

Kviestiniai pusryčiai dažniausiai rengiami šeštadieniais arba sekmadieniais. Paprastai kviečiamas 10-50 svečių. Kviestinių pusryčių progos glaudžiai susijusios su šalies tradicijomis( Velykų sekmadienis, antrą Kalėdų dieną ir kt.). Kviestiniams pusryčiams nereikia ilgai ruoštis, todėl svečius galima pakviesti prieš kelias dienas, paskambinus telefonu. Pusryčių meniu – vienas ar du šaltieji užkandžiai, vienas karštasis mėsos arba žuvies patiekalas ir desertas. Kviestiniai pusryčiai paprastai trunka 1,5val, prasideda tarp 10-15 val.

Arbatėlė ir ponių kava yra labai panašūs priėmimai. Tokius priėmimus įprasta rengti tik moterims. Retais atvejais jų pageidavimu kviečiami ir vyrai. Šį bendravimo metodą ypač mėgsta nedirbančios moterys – jos susirenka pasišnekučiuoti. Šio renginio metu elgiamasi laisviau ir paprasčiau nei oficialiame priėmime. Arbatos maišeliuose siūlyti nederėtų, bet artimesnių draugių pobūvyje, taupant laiką, galima sumesti maišelius į arbatinuką ir užplikyti. Prie arbatos ir kavos tinka įvairūs saldumynai – pyragaičiai, tortai, ledai, želė ir t.t. Viešnios vaišinamos vynu, vermutu, šampanu, stipriaisiais gėrimais, net alumi. Apranga kasdieninė. Pradžia tarp 11-17val., trukmė apie 1,5val.

Žurfiskas – tai pats liberaliausias priėmimas. Dažniausiai jį rengia bendrų interesų ar pažiūrų vienijami asmenys. Kvietimų nereikia, nes iš anksto būna susitarta dėl vietos ir laiko, aprangos stiliaus, kartais ir dėl valgių bei gėrimų. Žurfiskas gali vykti dieną ar vakare, gali būti stovimas arba sėdimas. Tai labiau vyriškas pobūvis, nors jame gali dalyvauti ir moterys. Priėmimo laikas nenustatytas: galima rinktis papietauti ar pavakarieniauti, išgerti bokalą alaus. Visa tai trunka dažniausiai apie 1,5 val.

Kitas priėmimų tipas yra vakariniai sėdimi priėmimai. Tai gali būti kviestiniai pietūs, kviestinė vakarienė, arbatėlė, ponių kava, žurfiskas.

Kviestiniai pietūs – tai labai iškilmingas priėmimas. Pietūs gali būti rengiami ypatinga proga arba svarbaus svečio garbei. Tokio priėmimo mmetu turėtų būti daugiau padavėjų ar patarnautojų. Manoma, kad kuo daugiau padavėjų, tuo pietūs prabangesni. Kviestiniai pietūs nedaug skiriasi nuo kviestinės vakarienės, tik pietų valgiai būna lengvewsni, o atmosfera laisvesnė. Meniu priklauso nuo šeimininkų skonio ir aplinkybių, tačiau visada reikia atsižvelgti į svečių mitybos įpročius. Susirinkus visiems kviestiesiems ir atvykus svarbiausiam svečiui, kuris dažniausiai ateina paskutinis, visi sėda prie vaišių stalo. Malonu, kai pobūvio metu skamba švelnios muzikos įrašai. Gali būti ir šokama. Jei dalyvauja 10 ar daugiau žmonių, matomoje vietoje paprastai padedamas stalo planas arba visos vietos pažymimos vardinėmis kortelėmis. Jei to nėra, svečius tenka susodinti šeimininkei. Vyrų apranga – tamsus kostiumas, smokingas arba frakas, o moterų ilga arba trumpa vakarinė suknelė. Pradžia tarp 18-21 val., trunka apie 2,5 val.

Kviestinė vakarienė – tai ypač iškilmingas ir prabangus renginys. Iš visų priėmimų jam taikomi griežčiausi protokoliniai reikalavimai. Kartais vakarienės kviečiama po vakarinio spektaklio ar koncerto. Kai susirenka visi pobūvio dalyviai ir patarnautojai praneša šeimininkams, kad vakarienė paruošta, svečiai kviečiami prie stalo. Šeimininkė arba rangu aukščiausia viešnia duoda ženklą pradėti valgyti. Apranga nurodoma kvietimuoser: vyrų būna smokingas arba frakas, o moterų – ilga vakarinė suknelė. Prasideda 20 arba 21 val, trunka nuo 3 iki 3,5 val.

Dar galima paminėti ir keletą kitų, mažiau reglamentuojamų, pobūvių. Tai yra dalykiniai pietūs, kurių metu aptariami verslo reikalai, piknikas, kuris vyksta gryname ore draugų rate, „savas butelis“, kuris ypač populiarus jaunimo tarpe.

Šeimininkų ir svečių pareigos rengiant priėmimą

www.etiketogidas.lt — Thu, 10 Sep 2009 12:22:55 +0000

Rengiant priėmimą, būtina deramai jį suplanuoti: sudaryti svečių sąrašą, išsiųsti kvietimus, pasirūpinti stalo serviravimu, meniu, patarnaujančiu personalu, priėmimo eiga, pagalvoti net apie smulkiausias detales. Labai svarbu iš anksto išsiaiškinti garbingiausią svečią ir jam parodyti deramą dėmesį – numatyti vietą prie stalo, laiką jo kalbai ir pan. Šeimininkas ir šeimininkė pasitinka svečius stovėdami taip, kad kiekvienas galėtų paduoti ranką pirmiausia šeimininkei, po to šeimininkui. Supažindinant svečius (jei pobūvis didelis – bent jau sėdėsiančius greta), gražu paminėti jų profesiją ar pomėgius, kad po to svečiams būtų lengviau rasti bendrą kalbą. Šeimininkai nors trumpai turi pasikalbėti su kiekvienu svečiu. Šeimininkas parengia ir sako oficialą sveikinimo kalbą, paskelbia garbės svečiui skirtą pirmąjį tostą, šeimininkė duoda ženklą pradėti valgyti. Svečiai gali vėluoti į sėdimus priėmimus ne daugiau kaip penkias minutes, į stovimus – iki 30 min. Kuo svarbesnis svečias, tuo daugiau jis privalo vėluoti. Garbingiausias svečias atvyksta į priėmimą paskutinis, o išvyksta – pirmutinis. Paskui skirstosi ir kiti svečiai.

Svečių priėmimas

www.etiketogidas.lt — Mon, 07 Sep 2009 12:38:58 +0000

Asmeninis žmonių bendravimas tampa vis didesne vertybe. Kad ir kokiu tikslu apsilankytų svečiai, – ar jie būtų klientai, ar verslo partneriai, – jaučiame pareigą priimti juos maloniai. Visus iki vieno atvykstančius svečius reikia pasitikti. Kur – nelygu svečio rangas. Pačius aukščiausius pasitinkame jau prie valstybės sienos ar oro uoste, ne tokius svarbius – prie organizacijos durų lauke, o kitus – ir savo kabinete. Sutinkančiojo rangas ir pareigos turėtų atitikti svečio pareigas ir rangą, tačiau gali būti ir pakopa žemesni. Jeigu svečias atvyksta su žmona, jį sutinkančiam šeimininkų atstovui taip pat dera būti su žmona. Pirmasis prisistatęs priimančiosios šalies atstovas pristato savo žmoną. Tada atvykusios šalies atstovas prisistato pats ir pristato savo žmoną. Jiems įkandin priimančios šalies delegacijos vadovas pagal rangą pristato savo delegacijos narius, o paskui tokia pat tvarka pristatoma ir atvykusios šalies delegacija. Sutinkant svečius oro uoste ar stotyje, šaunu įteikti gėlių visoms atvykusioms moterims. Sutikti ir išlydėti svečius ar jų garbei surengti priėmimą derėtų pačiam vadovui. Visą kitą laiką svečiais gali rūpintis ir kiti šeimininkų atstovai. Jei svečią pasitinkame darbo vietoje, sekretorė atsistoja ir apie jo atvykimą praneša vadovui. Net ir svarbius svečius prie darbo kabineto sustabdo sekretorė – ji pati praneša vadovui apie atvykusiuosius ir tik po to kviečia juos į vadovo kabinetą arba jų pasitikti išeina pats vadovas. Pasitinkant į kabinetą įžengusį svečią ar lankytoją reikia atsistoti, prieiti ir paspausti ranką. Pasisveikinus reikia pasiūlyti svečiui atsisėsti. Nedera svečio sodinti priešais didelį savo darbo stalą. Pageidautina, kad kabinete būtų staliukas, keli krėslai ar sofa. Svečiui skiriama garbinga vieta ant sofos, šeimininkas sėdasi į krėslą taip, kad svečias būtų jam iš dešinės. Jei sėdama ant sofos, svečias taip pat turi būti šeimininkui iš dešinės. Prieš pradedant kalbėti galima pasiūlyti svečiui kavos, arbatos, sulčių. Siūlome patys, jokiu būdu ne sekretorė – ji tik paruošia kavą ar arbatą. Nedera atnešti tuščius puodelius, o paskui pilti į juos kavą. Puodeliai paduodami jau pripilti kavos, pirmiausia – svarbiausiam svečiui. Taip pat elgiamasi su alkoholiniais gėrimais. Jei darbotvarkėje numatyti pietūs, jie organizuojami atskirai.

Stalo etiketas

www.etiketogidas.lt — Fri, 28 Aug 2009 18:24:23 +0000

Gražiai padengtas stalas – tai ne naujųjų laikų išradimas. Puotos pradėtos rengti, kai tik žmogus išmoko įžiebti ugnį. Ištaigingi banketai jau buvo įprasti senovės Egipto faraonų rūmuose, tačiau dar nebuvo naudojami stalo įrankiai. Įvairiose šalyse ir epochose rutuliojosi skirtinga stalo kultūra, kuriai priklauso tiek valgymo bei gėrimo papročiai, tiek elgesys ir tvarka prie stalo. Šiandieninis stalo etiketas pagrįstas įvairiais aspektais, kaip, pavyzdžiui, patogumo, tvarkingumo, higienos, pagarbos stalo kaimynui ir kitais estetiniais reikalavimais. Be to, elgesio prie stalo taisyklės nuolat laisvėja ir paprastėja. Stalo etiketas dažniausiai priklauso nuo šalies papročių, tradicijų bei nacionalinės virtuvės ypatumų. Vis dėlto yra ir nemažai bendrų, nekintamų taisyklių, kurių laikomasi daugelyje šalių. Tik reikia visada prisiminti – svarbiausia santūrumas ir pagarba kitos valstybės atstovams.

Kokį stalą pasirinkti

www.etiketogidas.lt — Fri, 28 Aug 2009 17:58:13 +0000

Prieš pradėdami dengti stalą, jau turėtumėte būti apgalvoję keletą esminių dalykų. Svarbiausias klausimas: ar stalas, kuris turi būti padengtas, apskritai tinka numatytai patalpai? Taip pat, ar visi svečiai turės pakankamai vietos? Pagrindinė galiojanti taisyklė: kiekvienam pakviestajam reikia prie stalo maždaug 60-80 cm vietos, matuojant nuo vieno valgomojo komplekto vidurio iki kito valgomojo komplekto vidurio, tam, kad jis netrukdytų kaimynams. Apvalus stalas idealiai tinka 6-8 asmenims; jie sukuria jaukumo įspūdį, ir kiekvienas gali šnekučiuotis su kiekvienu. Tarp kitko, gana svarbu žinoti, jog ilginant apvalius stalus, prarandama vietų. Stačiakampiai stalai gali būti sustatyti įvairiomis formomis, kurios priklauso nuo žmonių skaičiaus ir turimo ploto. Labiausiai paplitusios L, T, U ir E stalų formos. Be to, negalima pamiršti: turi būti pakankamai tam tikro aukštumo kėdžių. Stalas paprastai būna 80 cm aukštumo, atitinkama kėdė turi būti apytikriai 47 cm aukštumo, jei nenorime stalo stebėti iš varlės ar paukščio perspektyvos.
Dabar, kai visi paruošiamieji darbai baigti, valgiaraštis sudarytas ir gėrimai parinkti, belieka vienintelė kliūtis – etiketą atitinkantis stalo dengimas. Kur ir kokią taurę reikia statyti, kaip padėti lėkštes, stalo įrankius ir staltiesėles? :

1. Dėdami valgomąjį komplektą, pradėkite arba nuo polėkščio, arba nuo staltiesėlės. Pirmuoju atveju staltiesėlė dedama ant lėkštės.
2. Stalo įrankiai dedami iš vidaus į išorę. Taigi pradedate nuo įrankių pagrindiniam patiekalui.
3. Paskui padėkite šaukštą. Sriubai, patiekiamai puodukuose, yra specialus šaukštas.
4. Jeigu paduodate duoną ir sviestą, kairėje nuo šakutės dedama maža lėkštė su mažu peiliu sviestui.
5. Įrankiai desertui dedami virš valgomojo komplekto, kaip parodyta paveiksle. Šaukštelio rankena nukreipta į dešinę, šakutės – į kairę.
6. Jeigu desertui patiekiate sūrį, maži įrankiai dedami virš valgomojo komplekto. Taurė gėrimui prie pagrindinio patiekalo statoma virš peilio smaigalio.
7. Taurė gėrimui prie užkandžio statoma dešinėje, žemiau taurės gėrimui prie pagrindinio patiekalo. Taip padengus stalą, paprastai valgoma ir sriuba. Prieš sriubą patiekiamas šaltas užkandis.
8. Taurė trečiajam gėrimui statoma virš abiejų kitų taurių. Tačiau galite ją pastatyti taip pat kairėje virš taurės gėrimui prie pagrindinio patiekalo.
9. Prieš sriubą patiekiamas saitas žuvies užkandis.
10. Antras patiekalas po sriubos yra žuvis.
11. Kaip užkandis patiekiamos sraigės kiautuose. Šaukštu imamas sviestas su prieskoninėmis žolelėmis arba česnaku.