Verslo etiketą šiandien išmanyti ne būtina. Seniau žmonės teigdavo,  kad tai aristokratų, viešų asmenų, turtingų žmonių reikalas. Šiandien taip kalbančių žmonių – mažėja. Dabar net kelių asmenų kolektyve tampa svarbu vadovautis per šimtmečius nusistovėjusiomis  etiketo taisyklėmis, kurias taikome netik versle.

Etiketo normos nėra neįvykdomų reikalavimų rinkinys ar suvaržymas.

Žvilgtelėjus į etiketo pradžių pradžią, būtų galima ją tapatinti su pirmosios etiketo knygos “Elgesio instrukcijos”, parašytos 2314 metų prieš Kristų Egipte atsiradimu, tačiau linkstama sakyti, jog etiketas atsirado drauge su žmonija. Tuomet pradėjo formuotis ir santykių reglamentavimas.

Nors daugelis abejingai žvilgteli į knygynuose išrikiuotas etiketo knygeles, manydami, jog žino pakankamai („pakankamai” paprastai būna žinoti, jog būtina vyrui pro duris pirma praleisti moterį, kad sveikinantis ranką pirmiausia paduoda tas, kuris darbe užima aukštesnę padėtį bei koks stalo įrankis kam skirtas), tačiau pokalbio metu, suskambus mobiliajam telefonui, dažnai net neatsiprašius, į jį atsiliepiama ir laisvai kalbama keletą ar net kelioliką minučių.

Tada norisi pasakyti „žinau, jog nieko nežinau”. Panašią mintį žiniasklaidoje, paklaustas, jog tikriausiai viską žino apie etiketą, išreiškė gerai žinomas šios srities specialistas Arminas Lydeka. Anot jo, etiketas yra viso gyvenimo įforminimas, kurio neįmanoma aprėpti, juolab, kai viskas kinta, atsiranda naujos sistemos, reikalavimai, tendencijos ar net mados. Vadinasi, ko mokytis iš etiketo normų tikrai pakaks.

Kiekvienas turėtumėme išmanyti savo darbe taikytiną etiketo taisyklių protokolą, o šiame straipsnyje pabandysime lengvai žvilgtelti į pagrindines etiketo normas, kurių gali prireikti tiek verslininkui, tiek su verslu nieko bendro neturinčiam, tačiau kultūringam žmogui.