Ieškančiam darbo skelbimai ir įdarbinimo agentūros yra svarbus in­formacijos šaltinis. Tačiau Richardas Bollesas knygoje „Kokios spalvos jūsų parašiutas?” (What Color Is Your Parachute?), rašo, kad nusiuntę vien gyvenimo aprašymą, vargu būsit pakviesti pokalbio, jau nekalbant apie pasiūlymą dirbti. Daugiau nei pusę laisvų darbo vietų padeda už­pildyti įdarbinimo agentūros ir asmeniniai ryšiai. Nebūtina pažinoti ver­slo šulus, kad sužinotumėt apie laisvą darbo vietą, tačiau visiems pažįs­tamiems būtinai papasakokit, kad ieškote darbo. Susidarykite sąrašą draugų ir pažįstamų, kurie dirba jus dominančiose srityse. Tuomet pa­rašykite kiekvienam iš jų, prašydami, kad skirtų jums kelias minutes. Paaiškinkite, kad neprašote surasti jums darbo, tačiau domitės specifika ir norėtumėt daugiau sužinoti apie jį. Pamatysite, kad daugelis žmonių yra geranoriški, ir toks prašymas glosto jų savimeilę.

Kai pradėsite su žmonėmis kalbėtis apie ieškomą darbą, įsigilinkite į jų atsakymus. Jei pašnekovas atrodo suirzęs, skuba arba nusiteikęs priešiškai, nutraukite pokalbį. Paprašykite neužmiršti jūsų, jei ką nors sužinotų.

Jei kas nors sutiks pasikalbėti su jumis apie savo darbą, būkit pasi­ruošęs pateikti konkrečius klausimus. Kaip jis įsidarbino? Kokios patir­ties ar išsilavinimo jam prireikė? Kas jam labiausiai patinka darbe?

Kol artimi draugai ir šeima teiraujasi jums darbo, jūs pats nepamirš­kite apie tai užsiminti sutiktiems pažįstamiems. Geriausias būdas susi­rasti darbą yra visiems apie tai paskelbti.

Advokatai, architektai, mokytojai, dvasininkai, finansiniai patarėjai, žurnalistai ir kiti žmonės, bendraujantys su daugeliu, tikrai gali žinoti apie vieną ar kitą darbo vietą. Kalbėdami su šiais žmonėmis nesivaržy­dami pasakykite, kad ieškote darbo.

Norinčiam jums padėti parašykite, ko ieškote, ir kartu nusiųskite

savo gyvenimo aprašymą. Jei jis patars, kur kreiptis, nedelsdami tai pa­darykit. Laišku ar telefonu būtinai praneškite, kaip pasinaudojot jo pa­tarimu ir padėkokit už pagalbą.

Neblogai būtų susidaryti sąrašą žmonių, su kuriais kalbėjotės apie darbą. Paskui galėsit kiekvienam padėkoti.

Skelbimai

Tūkstančiai žmonių randa darbą pagal skelbimus laikraščiuose skel­bimų arba verslo puslapiuose. Jei skelbiamas tik telefono numeris, pa­skambinkit ir tik paklauskit. Venkite pokalbio apie priėmimą į darbą telefonu. Jūsų tikslas — susitarti dėl susitikimo. Negavę iš firmos atsa­kymo septynias ar dešimt dienų, paskambinkit ir pasiteiraukit dėl po­kalbio. Jei skelbime parašyta: „Neskambinti”, tuomet neskambinkit; darbdaviai nemėgsta samdyti tų, kurie nepaiso jau paties pirmo prašymo.

Įdarbinimo agentūros

Jos dažniausiai bendrauja su daugybe žmonių, todėl nesitikėkite dė­mesio. Gera agentūra gali labai daug padėti. Pavyzdžiui, kai kuriu spe­cializacija — tik konkreti darbo rinkos sritis: leidyba, bibliotekininkys­tė, mašinraštis, dokumentacijos tvarkymas, sekretoriatai. Išsirinkite agentūrą, nereikalaujančią užmokesčio už darbo suradimą, nes už tai turėtų mokėti darbdavys.

Pokalbis agentūroje panašus į kitus pokalbius. Deramai apsirenkite, pasiimkite kelis gyvenimo aprašymo egzempliorius ir bendraukite gyvai ir energingai. Stenkitės padaryti tokį puikų įspūdį, lyg kalbėtumėtės su pačiu firmos prezidentu. Kuo geresnį įspūdį padarysit agentūros dar­buotojui, tuo labiau jis stengsis supažindinti jus su geru darbdaviu.

Darbuotojų ieškojimo firmos

Darbuotojų ieškojimo firmas (jos dar vadinamos verbavimo firmo­mis), samdo kompanijos, kad surastų kandidatų aukštoms pareigoms. Jie retai reaguoja į nepažįstamų žmonių laiškus. Šios firmos kandidatus dažniausiai pasirenka per savo tinklą. Jei į verbavimo firmą norit nusiųs­ti gyvenimo aprašymą be rekomendacijos, būtinai paskambinkit ir pasi­teiraukit, kam adresuoti laišką. Jame trumpai apibūdinkite karjeros tiks­lus ir dabartinį atlyginimą.

Pagalba atleistiems

Daugelis firmų samdo agentūras, kurios padėtų atleistiems darbuoto­jams rasti naują darbą. Jei jūsų korųpanija siūlo tokią pagalbą, būtinai sutikite. Šios agentūros pataria ir padeda ieškoti darbo. Tai ne įdarbini­mo agentūra, bet ji padės parašyti gyvenimo aprašymą, pasiruošti pokal­biui ir patars, kaip kreiptis į pageidaujamą firmą. Be to, ji padės išsirink­ti labiausiai jums tinkančią veiklos sritį. Šios agentūros, kol ieškote dar­ bo, suteikia patalpas, telefonus ir sekretores. Dažniausiai agentūras sam­do korporacijos, bet kai kurios jn konsultuoja individualiai. Įprastinis mokestis tokiai agentūrai yra penkiolika procentų pirmųjų metų uždar­bio, todėl šis būdas brangus. Tačiau jis gali būti to vertas.

Kitos galimybės

Pasitelkę vaizduotę suprasit, kad yra nemažai kitų vietų, kur verta pasidairyti darbo. Daug ką pasiūlys jūsų koledžo arba universiteto įdar­binimo biuras. Net jei mokslus baigėte prieš daugelį metų, šis biuras vis dar gali būti naudingas. Todėl nedvejodami skambinkite ir išsiaiškinki­te, ką jie galėtų pasiūlyti. Jeigu mokotės koledže, pradėkit varstyti biu­ro duris paskutinio kurso pradžioje. Ši įstaiga padės susitikti su darbda­vių atstovais, kurie lankosi aukštosiose mokyklose, ir gausit įvairiausių vertingų patarimų.

Jei jums keturiasdešimt arba daugiau, sužinokite, ar jūsų mieste nėra klubo „Kai tau per 40″. Šios pagalbos grupės padeda vyresniems nei 40 metų bedarbiams. Jūsų bažnyčia arba sinagoga gali turėti paramos pro­gramas ieškantiems darbo.

Jei jūsų draugas dirba firmoje, kuri leižia naujienų biuletenį, paprašy­kit vieno egzemplioriaus. Juose paprastai skelbiami darbo pasiūlymai.

Kol ieškote darbo, padirbėkite savanoriu, nes naujos pažintys padės susirasti nuolatinį darbą. Viena moteris, augindama vaikus, kelias dienas per mėnesį dirbo savanore savo miestelio Širdininkų asociacijoje. Ji bu­vo dėsčiusi anglų kalbą koledže ir padėjo redaguoti asociacijos laikraš­tuką. Jai taip patiko šis darbas, kad vėliau įkūrė savo laikraštį ir labai sėkmingai jį leido.

Kontaktas su potencialiu darbdaviu

Jei vienas iš jūsų pažįstamų užsiminė apie laisvą vietą, paklauskit jį, ar galite susitikime minėti jo pavardę. Jei jis prieštarauja, galbūt nelabai gerai pažįsta įstaigos vadovą arba nenori duoti rekomendacijos — jo va­lią reikia gerbti. Kita vertus, jis gali pasisiūlyti surengti susitikimą arba pakalbėti su reikiamais žmonėmis. Ruošdamiesi rašyti laišką, paskam­binkite į firmą ir sužinokite, kam jį adresuoti. Laiške perspėkite, kad po kelių dienų paskambinsit dėl susitikimo. Galite paskambinti ir be rašy­tinio perspėjimo. Jei apie laisvą vietą niekur nebuvo paskelbta ir sek­retorė neįleidžia jūsų pas tarnautoją, su kuriuo jums patarė pasikalbėti, belieka rašyti laišką.

Jūsų laiškas kartu su gyvenimo aprašymu reiškia, kad norite pasikal­bėti dėl priėmimo į darbą. Geras laiškas išskirs jūsų prašymą iš kitų ir padės įtikinti darbdavį, kad labiausiai tinkate tam darbui. Bet ne­tuščiažodžiaukite. Pakaks jei: 1) parašysite, kas esate ir kodėl domitės šia kompanija bei pareigomis; 2) glaustai aprašysit įgūdžius ir patirtį bei kuo būsit naudingas kompanijai; 3) paprašysit susitikimo; 4) baigdami laišką pažadėsit po savaitės paskambinti.

Paskambinę pasisveikinkit ir prisistatykit: „Labas rytas, pone Jonai. Jums skambina Vilma ……. . Kaip minėjau laiške, norėčiau pakalbėti apie laisvą darbo vietą meno skyriuje”.

Jeigu jūsų nepakvies pokalbio, verta parašyti dar kartą ir pakartoti susidomėjimą kompanija bei paprašyti, kad jus prisimintų atsiradus lais­vai vietai. Dar kartą nusiųskite gyvenimo aprašymą.

Ieškodami darbo nesiųskit laiško ir gyvenimo aprašymo telefaksu, nes įstaigoje pro jį praeina daug žmonių. Jei darbdavys nori pakeisti darbuotoją, kuriam apie tai dar nepranešta, jūsų telefaksas gali jį suer­zinti. Kita vertus, jei kalbėjote su darbdaviu telefonu 11 valandą ir jis pasiūlė susitikti po priešpiečių, tačiau iki to laiko nori turėti jūsų gyve­nimo aprašymą, paklauskite, ar galite jį atsiųsti telefaksu.