Šiandien jau daugeliui nekelia abejonių verslo žmonių vaidmuo ir svarba, taip pat auganti jo galia visuomenėje. Toji verslo galia daro vis didesnį poveikį ir įtaką įvairioms visuomenės gyvenimo sritims. Ji ne tik turi įtakos formuojant šalies įvaizdį, pokyčiams darbo rinkoje, bet ir formuojant vartotojų kultūrines orientacijas per siūlomas prekes ir paslaugas. Todėl vis labiau visuomenės sąmonėje įsitvirtina mintis, kad verslininkas turįs prisiimti didesnę atsakomybę ir ne tik už gerovės kūrimą visiems, bet ir puoselėjamas vertybes (pavyzdžiui, vartojimo kultą) bei naudojamas priemones iškeltiems tikslams pasiekti. Taigi jo veikla ir jos rezultatai imami vertinti ne tik ekonominiu, teisiniu, bet ir etiniu aspektu. Įsigali nuostata, kad etikos žinios yra ne tik verslo žmonių bendrojo išsilavinimo reikalas. Jos atspindi verslininkų kertinius interesus, iš esmės sutampančius su visai visuomenei rūpimais klausimais. Etika įgauna funkcinę reikšmę, tampa efektyvia priemone pragmatiniams tikslams, ekonominiam pelnui pasiekti. Juk šiaip ar taip moralė – ne iš aukšto kalno paskelbtos nekintančios tiesos, o realiai veikianti jėga. Ji labai įvairiai veikia visuomenės socialinį gyvenimą, didžia dalimi formuoja jos narių ekoniminį mąstymą. O šis savo ruožtu betarpiškai veikia ūkinių subjektų veiklą ir įtakoja jų priimamus sprendimus, kurie gali intensyvinti ar slopinti ekonomiką, skatinti ar stabdyti visuomenės reformas.

Etika keičia požiūrį į verslo pasaulį. Verslo etika tarnauja tam, kad perkeltų verslo sąvoką į humanišką kontekstą. Blogas įvaizdis tiesiogiai negatyviai veikia pardavimą, pelną, personalo moralę ir patį įmonės (organizacijos ) valdymą. Verslininkas, pažeidžiantis verslo dėsnius, nusižengiantis biznio etinėms normoms, vėlgi – tiesiogiai ar netiesiogiai – daro socialinę, moralinę, taip pat ir ekonominę žalą. Tai reiškia, kad verslininko savimonės susiformavimas nėra tik jo paties privatus reikalas, bet turi didelę socialinę ekonominę reikšmę.

Valdas Pruskus